- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos žmonių darbo pajamos pernai augo kiek lėčiau nei ankstesniais metais, tačiau tempas išliko spartus, teigia „Sodra“. Anot jos, santykinai sparčiausiai augo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos.
Vidutinės darbo pajamos iki mokesčių 2019 metais siekė apie 1100 eurų – 9 proc. daugiau nei 2018 metais, o atskaičius mokesčius – 728 eurus, arba 14 proc. daugiau.
„Galime matyti, kad kiekvienais metais dėliodavosi taip, kad pajamos tiek prieš mokesčius, tiek po jų kisdavo panašiu tempu. (...) Tuo tarpu pernai situacija išsiskyrė – 9 proc. augimas prieš mokesčius ir daug spartesnis – 14 proc. – augimas, kai kalbame apie darbo pajamas, gaunamas į rankas“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pasak jos, tam įtakos turėjo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas 2019 metų pradžioje. Žmogus, uždirbęs minimalią algą, vien dėl to į rankas gavo 10 eurų daugiau, o uždirbantys vidutinį užmokestį, – apie 35 eurus.
Apskaičiuota mediana Lietuvoje pernai siekė 1010 eurų, arba 656 eurus į rankas. Tai reiškia, kad pusė dirbančiųjų gauna pajamas, mažesnes nei šis dydis, ir pusė – didesnes.
K. Zitikytės teigimu, pernai pusės dirbančiųjų pajamos nesikeitė arba dėl individualių priežasčių galėjo ir mažėti, bet pusės jų pajamos didėjo.
„Galima pesimistiškai žiūrėti ir matyti tą pusę, kuriai pajamos nedidėjo, arba galima žiūrėti optimistiškai, kad pusei pajamos didėjo ir 42 proc. visų dirbančiųjų didėjo daugiau nei 10 procentų. Tai galima vadinti pokyčiu, kurį dirbantieji, tikėtina, pajunta“, – sakė K. Zitikytė.
Pokyčius labiausiai galėjo pajusti mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Apie 60 proc. minimalią ar mažesnę algą gaunantiems žmonėms darbo pajamos didėjo sparčiau nei 10 procentų.
Nuo 2017 metų trečdaliu sumažėjo mažiau nei minimalią algą gaunančių žmonių – gruodį jie sudarė 9,4 proc. visų dirbančiųjų – 105 tūkst. Tarp jų – daugiausia valytojų, kambarinių, pardavėjų ir kitų nekvalifikuotų darbuotojų.
Anot „Sodros“, labiausiai atskirtį mažina didinama minimali alga bei NPD taikymas. Kita vertus, atskirties rodikliui įtakos turi ir tai, kad dalis pajamų iki šiol yra neapskaitoma. Be to, pajamų atotrūkį lemia nemažėjantys skirtumai tarp didžiųjų miestų ir regionų gyventojų pajamų bei vis dar nelygiavertė moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje.
Vidutinės darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, paskutinį 2019 metų ketvirtį augo 8 proc. ir siekė 1300 eurų (2018 metų tuo pat laiku – 12 proc.). Pajamos į rankas per šį laiką augo 13,5 proc. ir siekė 825 eurus (12,5 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas ragina institucijas susitarti dėl būsto įperkamumo politikos
Lietuvos bankas (LB) ragina šalies valdžios institucijas bei savivaldą susitarti dėl būsto politikos, kuri leistų gyventojams geriau įpirkti būstą. ...
-
Įsiuto dėl naujo reikalavimo verslams: ministerija įves visuotinį žmonių sekimą?5
Nuo liepos įsigalioja naujas įpareigojimas apgyvendinimo įstaigoms. Jos savo svečius turės per 24 valandas registruoti Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje. Ekonomikos ministerija sako, kad taip skaičiuos turistų srautus ir užtikrins saugum...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų šiemet išaugo 52 eurais
Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis Lietuvoje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį šių metų ketvirtį Sostinės regione buvo 2398,8 euro ir, palyginti su ketvirtuoju 2023 metų ketvirčiu, padidėjo 3,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos reg...
-
Tyrime dėl VSAT naktinio matymo prietaisų figūruojanti įmonė sako atitinkanti reikalavimus
Teisėsaugai tiriant naktinio matymo prietaisų pardavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), juos tiekusi įmonė teigia, kad įrenginiai atitinka pirkimo sąlygas ir dėl tyrimo kaltina konkurentus. ...
-
G. Šimkus: Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau rizikos išlieka
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Lietuvos finansinis stabilumas pernai pagerėjo, tačiau dėl aukštesnių palūkanų ir geopolitinių įtampų vis dar išlieka ankstesnės rizikos. ...
-
Po pažadų apie didesnes pensijas – senjorų nuogąstavimai: kad nebūtų dar blogiau5
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina keisti pensijų apskaičiavimo formulę. Esą tikslas, kad darbo stažas pensijų dydžiui turėtų didesnę įtaką. ...
-
Vyriausybė siūlo leisti pensijų priemokas finansuoti „Sodros“ lėšomis
Vyriausybė pirmadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui leisti senatvės, netekto darbingumo bei invalidumo pensijų priemokas finansuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) lėšomis. ...
-
G. Šimkus: bankų solidarumo įnašo pratęsimas didintų mokesčių neapibrėžtumą2
Politikų siūlymai pratęsti pernai įvestą laikinąjį bankų solidarumo įnašą didina šalies mokesčių sistemos neapibrėžtumą, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, šio mokesčio ...
-
Vilniaus oro uoste įsigalioja nauji eismo organizavimo pokyčiai
Nuo pirmadienio Vilniaus oro uoste įsigalioja nauji eismo organizavimo pokyčiai. Pranešama, apie priešais statomą naują išvykimo terminalą atidaromą naujai įrengtą aikštelę trumpiems automobilių sustojimams, taip pat nauja...
-
Vyriausybė pritarė Valstybės gynybos fondo įkūrimui: tam dar turės pritarti Seimas1
Vyriausybė pirmadienį pritarė didžiajai daliai Gynybos fondo paketo, artimiausiai metais leisiančio padidinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...