- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo – augimas buvo spartesnis negu infliacija, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad darbo pajamos „į rankas“ liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 10,7 proc., o metinė infliacija buvo 3,7 proc.
Pasak K. Zitikytės, darbo užmokesčio augimą lėmė minimalios mėnesio algos didinimas 15,1 proc. (nuo 730 eurų 2022 metais iki 840 eurų 2023 metais), taip pat didesnė valstybės tarnautojų, pareigūnų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginė alga.
„Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo septynių iš dešimties apdraustųjų pajamos, o vieno iš dešimties – mažėjo. Metinis pokytis galėjo būti labiausiai juntamas minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau uždirbančių žmonių grupėje – 80 procentams iš jų darbo pajamos didėjo. Tai labiausiai lėmė MMA didinimas“, – teigė ji.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo ikimokestinės pajamos liepą-rugsėjį didėjo 11,7 proc. (209 eurais) iki 1989 eurų, o „į rankas“ – 10,7 proc. (119 eurų) iki 1235 eurų.
Atskiruose sektoriuose darbo pajamos augo skirtingai – ryškiausias pokytis buvo statybose: per metus padidėjo 18,8 proc. iki 1483 eurų (iki mokesčių). Tačiau K. Zitikytės teigimu, kad „į rankas“ statybininkai gauna apie 970 eurų – mažiau nei vidutiniškai šalyje.
„Sodros“ duomenimis, apdraustųjų skaičius šiemet padidėjo 10 tūkst. iki 1,352 mln.
Nedarbo išmokos gavėjų skaičius buvo 9,5 tūkst. didesnis nei prieš metus, tačiau nedidėjo taip sparčiai, kaip šių metų pradžioje. Rugsėjį nedarbo išmoką gavo 77,6 tūkst. žmonių.
„Jei žiūrint, kur prieš metus jie dirbo, tai nedarbo išmokas gaunančiųjų gretas papildė apdirbamojoje gamyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje dirbę žmonės“, – sakė K. Zitikytė.
K. Zitikytė pažymėjo, kad labiausiai mažėjo baldų ir medienos pramonėje dirbančiųjų skaičius.
„Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, tai kreivė rodo, kad aiškiai buvo išaugęs tas darbuotojų (medienos gamyboje – BNS) skaičius 2021 metais ir sutrikusi gamybos grandinė išaugino tą dirbančiųjų skaičių ir jeigu lygintume, pavyzdžiui, su 2019 metais, tas skaičius yra panašus“, – teigė ji.
„Baldų gamyboje, tai su kuo belygintume, apie 14 proc. sumažėjo dirbančiųjų skaičius, palyginti su laikotarpiu prieš pandemiją“, – pridūrė K. Zitikytė.
Jos teigimu, palyginti su 2019 metais, didmeninėje prekyboje darbuotojų sumažėjo 6,2 tūkst., mažmeninėje prekyboje – ir 2 tūkst. Pardavėjų skaičius didžiuosiuose prekybos tinkluose smuko 22 proc.
„Tai rodo automatizavimo procesų įtaką darbo rinkai – kai kurių profesijų paklausa nuolat mažėja“, – nurodė K. Zitikytė.
Pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų toliau mažėjo: rugsėjį penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų pajamos siekė 701 eurą (iki mokesčių), o penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų – 4200 eurų – atotrūkis tarp jų siekė 6 kartus, tuo metu pernai jis buvo 6,4 karto (tarp algų „į rankas“ – atitinkamai 4,6 ir 4,8 karto).
„Didžiausias darbo pajamas turinčių žmonių atlyginimai šešis kartus didesni nei mažiausias pajamas turinčiųjų. Darbo pajamų atotrūkio mažėjimui darė poveikį pastaraisiais metais nuolat didinta minimali mėnesinė alga. Kuo mažesnės vidutinės pajamos, tuo sparčiau jos auga, tad skirtumas vis mažėja“, – komentavo K. Zitikytė.
Skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo pajamų „į rankas“ šiemet siekė 14 proc.: vyrai uždirbo vidutiniškai 1314 eurų, moterys – 1158 eurus. Didžiausi skirtumai – apie 40 proc. – čia buvo tarp IT specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, gydytojų specialistų, gydytojų odontologų, ekonomistų.
Vilniuje atlyginimai buvo 43 proc. didesni nei regionuose: rugsėjį vidutinės darbo pajamos Vilniuje siekė 2291 eurą, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1602 eurus (iki mokesčių). Skirtumas „į rankas“ – 377 eurai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: per savaitę brango tik biokuras
Praėjusią savaitę šalyje mažėjo kone visų energijos išteklių kainos, išskyrus biokuro, kurio kaina šoktelėjo puse procento ir siekė 17,3 euro už megavatvalandę (MWh), praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
„European Merchant Bank“ su valstybės garantija verslui skolins per 6 mln. eurų
Lietuvoje veikiantis specializuotas bankas „European Merchant Bank“ („EMBank“) su valstybės garantija smulkiam ir vidutiniam verslui skolins per 6 mln. eurų – bankas dėl to susitarė su nacionaline plėtros įstaiga „Inve...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo 6 proc.4
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šių metų balandį siekė 40,2 cento už kilogramą ir buvo 6 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Visgi lyginant su kovu, supirkimo kaina mažėjo 5 procentais. ...
-
A. Bilotaitė: pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote7
Vidaus reikalų ministrė sako, kad pasieniečiai bus aprūpinti sunkiąja ginkluote, tačiau plačiau planų nekomentuoja. ...
-
Finansų ministerija: neplanuojama pratęsti nulinio PVM tarifo šildymui
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, Finansų ministerija teigia, kad juo pratęsti neplanuojama – jos nuomon...
-
I. Šimonytė: siūlymą gynybos finansavimo didinimui Vyriausybė suformuos šią savaitę1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šią savaitę bus suformuluotas Vyriausybės siūlymas, kaip papildomai būtų finansuojami gynybos poreikiai. ...
-
Premjerė: išėjimo iš pensijų kaupimo aplinkybės neturi kelti rizikos antrai pakopai4
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau nei sukanka pensijos amžius tik negalios ar kritinės ligos atveju, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad svarbios aplinkybės, kurios le...
-
Turi gerų žinių: kai kam pensijos sieks daugiau nei 755 eurus13
Vidutinė senatvės pensija turėtų augti sparčiau nei planuota – jau 2026 metais ji galėtų pasiekti 50 proc. darbo užmokesčio, teigia socialinės apsaugos apsaugos ministrė Monika Navickienė. ...
-
M. Lingė: objektyvių priežasčių tęsti nulinį PVM šildymui nėra3
Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto p...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...