- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Realios pagalbos iš Vyriausybės sporto ir sveikatingumo klubai teigia nesulaukią, o leidimas atnaujinti sporto veiklą lauke neteikia didelės naudos, sako Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas. Jo teigimu, reikalingos specialios finansinės priemonės verslams, nuo COVID-19 nukentėjusiems daugiau nei 60-80 proc.
„Tai tik šioks toks veiklos plyšelis treneriams. Vėlgi reikia suprasti, kad galbūt tik 10-20 proc. sutinka treniruotis lauke, galų gale ir treneriai šąla, ir laikas ribotas, kiek galima dirbti lauke šiuo metu. Realios pagalbos šiuo atveju nėra“, – Eltai teigė jis.
Kalbėdamas apie sporto klubus A. Mačiukas pabrėžė, kad jų veikla paralyžiuota jau kone metus.
„Sporto klubai laikosi labai blogai. Pusę metų jie lyg ir turėjo veiklą, bent vasaros metu, tarp karantino periodų. Tad nebuvo nei daug žmonių, taip pat ir normalaus veiklos įsibėgėjimo, o pusę metų iš viso buvome uždaryti. Tuo tarpu išlaikymo kaštai likę: pavasarį dėl nuomos kompensavimo turėjome tam tikrų variantų, o dabar taip nebėra. Sporto klubų plotai dideli, didžioji dalis nuomotojų išrašinėja sąskaitas, kaupiasi skolos ir tuoj ateis bankrotų banga“, – akcentavo jis.
LSKA prezidentas pažymėjo, kad trūksta aiškesnės galimybių užsikrėsti COVID-19 atliekant konkrečias veiklas studijos.
Lietuvoje visiškai neatsižvelgiama į naudos ir rizikos santykį.
„Kartais atrodo, kad visi draudimai veikloms, pateikiami skaičiai yra piešiami iš lubų. Nėra jokios stebėsenos. Esame pateikę ekspertų tarybai daryto Europos nepriklausomo tyrimo skaičius, kurie rodo, kad kelių milijonų apsilankymų sporto klubuose metu per visą (karantino – ELTA) laikotarpį keturiolikoje šalių užfiksuoti per tūkstantį užsikrėtimų. Tai yra 1,12 proc. užsikrėtimų 100 tūkst. apsilankymų“, – A. Mačiukas sakė Eltai.
„Lietuvoje visiškai neatsižvelgiama į naudos ir rizikos santykį. Ir tai nėra tik finansinė nauda valstybei dėl sumokamų mokesčių, kalbame apie naudą žmonių sveikatai“, – pabrėžė jis.
A. Mačiuko teigimu, siekdami atsidaryti saugiai sporto ir sveikatingumo klubai yra pasirengę ieškoti alternatyvių sprendimų.
„Esame pasiruošę atsidaryti. Kelios dešimtys didžiųjų sporto klubų yra pasirašę saugumo memorandumą. Esame pasiruošę vykdyti visus papildomus, ne tik pačių numatytus, saugumo reikalavimus. Galime daryti ir eksperimentą: leisti vienam ar dviem sporto klubams veikti, kaip daroma ir su mokyklomis. Yra galimi įvairūs sprendimai, tačiau dialogas nevyksta, tiesiog atsitveriama kitoje pusėje ir tiek“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad gyvenimas dėl pandemijos tokį ilgą laiką negali sustoti, reikia išmokti gyventi su virusu maksimaliai saugantis.
Yra galimi įvairūs sprendimai, tačiau dialogas nevyksta, tiesiog atsitveriama kitoje pusėje ir tiek.
Tuo tarpu vertindamas valstybės teikiamą finansinę paramą uždarytiems sporto centrams, A. Mačiukas teigė, kad ji nėra pakankama, o klientų plūstelėjimo nesitikima net atlaisvinus veiklą.
„Klubai, ypač didieji, kurie užima didelius plotus ir kuriems tenka mokėti dideles sumas už nuomą, yra paskaičiavę, kad antro paketo priemonių užtektų maždaug trims mėnesiams atsilaikyti. O jau eina ketvirtas antro karantino mėnuo.
Net jei veikla bus atnaujinta, neišvengimai bus skelbiami ir apribojimai. O vėliau ateis vasara, (...) tad tikrai nebus to lankytojų plūstelėjimo. Iš pradžių sporto klubuose apsilankys tik labiausiai motyvuoti ir įpratę sportuoti. O ta dalis, kuri dar anksčiau dvejojo, manau, gali šį sezoną ir visai praleisti. Tad ar šiaip, ar taip laukia sunki situacija“, – tikino jis.
„Reikia specialių priemonių, trečiojo paketo, kurio kol kas nėra, toms įmonėms ir verslams, kurie nukentėjo daugiau negu 60-80 proc. Nes realiai sveikatingumo klubų pajamos šiandien yra nulinės, o kaštai išliko“, – akcentavo A. Mačiukas.
ELTA primena, kad nuo vasario 15 d. Vyriausybė leido vykdyti individualius fizinio aktyvumo užsiėmimus lauke, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.
Visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 d. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.
Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki kovo 31 d.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, balandžio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas, pažangius spren...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...