- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki euro įvedimo likus mažiau nei trims mėnesiams, grynieji eurai jau pradėti gabenti į Lietuvos finansų institucijas, kurios pinigus paskirstys šalies įmonėms. Tačiau patys verslininkai vangiai domisi apsirūpinimu naująja valiuta. „Swedbank“ užsakymu atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, trečdalis jų (33 proc.) dar negalvojo, kaip gaus euro banknotų ir monetų, reikalingų dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo laikotarpiu. Panaši dalis įmonių (29 proc.) grynųjų eurų iš anksto užsisakyti neketina.
„Grynuosius pinigus naudojančios įmonės turės pasirūpinti eurų banknotais ir monetomis, kad galėtų be trikdžių tęsti veiklą ir po sausio 1-osios, kuomet grąžą bus galima atiduoti tik eurais. Tačiau daugelis įmonių vis dėlto delsia ir yra linkusios grynųjų pinigų klausimą atidėti Naujųjų metų išvakarėms, taip rizikuodamos patirti sunkumų valiutos pasikeitimo laikotarpiu“, – sako „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.
Pasak jo, praėjusiais metais Latvijoje norėjusieji atsiimti eurų padaliniuose gruodžio mėnesį arba iškart po euro įvedimo laukė eilėse iki 5 valandų. Tam kad panaši situacija nepasikartotų Lietuvoje, verslininkai turėtų išnaudoti likusį laiką ir tinkamai pasiruošti dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiui.
Rugpjūtį paskelbti „Swedbank“ užsakymu vykdyto tyrimo rezultatai parodė, kad tik 14 proc. apklaustų įmonių planavo su banku pasirašyti išankstinio grynųjų eurų pristatymo sutartį. Didžiąją jų dalį sudarė didesnės bendrovės – turinčios 10 ir daugiau darbuotojų. Iš jų kas penkta ruošėsi teikti paraišką dėl naujosios valiutos pristatymo. Tuo tarpu smulkieji verslininkai dvejojo – tik viena iš dešimties mažų įmonių (iki 9 darbuotojų) planavo pateikti tokį prašymą.
Išankstinis eurų pristatymas – ne tik didiesiems
D. Vilčinskas atkreipia dėmesį, kad eurų banknotais ir monetomis verta apsirūpinti visoms grynuosius savo veikloje naudojančioms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio: „Kaip parodė Latvijos įmonių patirtis, sausio mėn. pardavimų apyvarta augo apie 30 proc., nes žmonės skubėjo išleisti sukauptas senosios valiutos santaupas. Vadinasi, įmonės, kurios laiku pasiruošė euro įvedimui pirmosiomis sausio savaitėmis neišėjo priverstinių atostogų ir uždirbo daugiau“.
Be to, pasak „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovo, tikėtis, kad sausio pradžioje klientai už prekes atsiskaitys tik eurais arba mokėjimo kortelėmis, būtų pernelyg optimistiška. „Daugiau kaip pusė šalies gyventojų vis dar pirmenybę teikia gryniesiems pinigams. Norėdami išsikeisti valiutą, nemažai žmonių už mažą pirkinį, pavyzdžiui, kavos puodelį ar laikraštį, atsiskaitys stambia litų kupiūra ir turės grąžą gauti eurais. Tikėtina, kad tokiu būdu išsikeisti valiutą dažniau rinksis mažų miestelių gyventojai, kuriuose nėra banko padalinių“, – aiškina D. Vilčinskas.
„Swedbank“ duomenimis, išankstiniu eurų pristatymu rūpinasi įmonės, įsikūrusios tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose šalies miestuose. Visgi daugiausia tokių įmonių yra Vilniuje (377) ir Kaune (165). Kiti miestai gerokai atsilieka – Klaipėdoje jų yra 58, Šiauliuose 56, Šakiuose 52, Panevėžyje 36, Mažeikiuose ir Raseiniuose iki 30. Užsakytų eurų suma svyruoja nuo 111 eurų iki 300 tūkst. eurų.
Grynųjų pinigų saugumo užtikrinimas
D. Vilčinskas primena, kad susitarus dėl eurų pristatymo, reikėtų nepamiršti pasirūpinti ir pinigų saugumu. „Gruodį įmonės turės apie tris kartus daugiau grynųjų nei paprastai. Gautus eurus reikės saugoti atskirai, o juos pradėti naudoti bus galima tik nuo sausio 1 dienos. Be to, sausio pradžioje kaupsis ne tik eurai, bet ir litai, kurių nebus galima grąžinti į apyvartą. Todėl įmonės jau dabar turėtų įsivertinti, ar jų patalpos yra pakankamai apsaugotos ir tinkamos laikyti didesnį grynųjų kiekį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į atvežamų eurų svorį. Latvijoje pasitaikė atvejų, kai grindys neišlaikė pristatytų naujųjų pinigų svorio“, – pabrėžia banko atstovas.
D. Vilčinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad įmonėms, kurios grynųjų pinigų pristatymo sutartį su bankais pasirašys anksčiau, eurus bus siekiama pristatyti kuo vėliau. Tokiu atveju gautos naujosios valiutos saugojimo laikas bus trumpesnis. Tokiu būdu suma litais, lygi užsakytų eurų sumai, įmonės sąskaitoje bus rezervuojama taip pat vėliau – likus kelioms dienoms iki eurų pristatymo.
Pinigus galės išsikeisti pasinaudodami bankomatais
Pirmosiomis kitų metų sausio savaitėmis – dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu – verslininkai vis dar galės įnešti litus į įmonės sąskaitas, pasinaudodami pinigus priimančiais bankomatais. Anot D. Vilčinsko, šie bankomatai leis įmonėms pasikeisti litus į eurus savarankiškai.
Šiuo metu „Swedbank“ klientai litus į savo sąskaitas gali įnešti naudodamiesi 150 grynuosius litus priimančiais bankomatais visoje Lietuvoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...