- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos kirpėjai, taip pat ir Lietuvos, siekia apsivalyti savo gretas nuo nekvalifikuotų grožio paslaugų teikėjų, o tikri specialistai gautų vieno pavyzdžio sertifikatus. Ar tai reiškia, kad turėtų brangti kirpimas?
Kvalifikacijos įrodymas
"Bus vieno pavyzdžio trijų lygių ES sertifikatai, – sako Lietuvos kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė. – Baigusieji profesines mokyklas, baigusieji privačias ir aukštesniąsias. Mes penkerius metus priklausome "Coiffure EU" asociacijai, vienijančiai Europos šalių kirpėjų asociacijas, federacijas ir organizacijas. Ir visą tą laiką kartu bandome Europos Komisijoje išsikovoti tuos sertifikatus. Mūsų europinės asociacijos vadovas belgas Jefas Vermeulenas susidarė tokį įspūdį, kad biurokratija Briuselyje, kaip ir daugelyje šalių, stabdo visą šį procesą. Yra trys šalys, turinčios savo sertifikatus, Norvegija, Danija ir Austrija. Bet reikia dar pakovoti, kad Europos Komisija galų gale nuspręstų, kokie sertifikatai turi būti. Dabar kiekvienas turime kažkokius mokslų baigimo popierėlius, išduodami bet kokie sertifikatai, vyksta pasipinigavimas, o tvarkos nėra."
Tikimasi numatyti, kiek per metus valandų tobulintis turėtų skirti meistras ir tik išpildžiusiajam reikalavimus būtų pratęsiamas sertifikato galiojimas.
Ar sertifikatas bus privalomas?
"Nenorėčiau, kad būtų vartojamas žodis "privalomas", – paaiškino KIGSA prezidentė, tačiau neslėpė, jog sertifikatas pas mus būtų išduodamas tik Lietuvos piliečiui, baigusiam mokslus ir priklausančiam asociacijai. – Neišduosime bet kam. Narystė asociacijoje yra savanoriška. Jei žmogus yra sąmoningas, norės apsiginti nuo visų nereikalingų problemų, norės tapti bendruomenės nariu ir turėti sertifikatą."
Per daug salonų
Tokios naujovės reikštų, kad Lietuvoje bus kontroliuojamas grožio salonų darbuotojų skaičius. Kirpėjų asociacijos vadovė neslepia, kad tai būtų labai gerai. Statistikos, kiek mūsų šalyje yra kirpėjų, nėra, bet manoma, kad gali būti net 5 tūkst.
Dabar kiekvienas turime kažkokius mokslų baigimo popierėlius, išduodami bet kokie sertifikatai, vyksta pasipinigavimas, o tvarkos nėra.
Deja, prieš kiekvieną savaitgalį pas kirpėją neprasibrausi, būtina užsirašyti iš anksto.
"Manau, kad kartais tos eilės sudaromos dirbtinai, – mano J.Mačiulienė. – Geri meistrai turi užsakymų į priekį. Bet tik geri. Aš geriau palaukčiau eilėje pas meistrą nei nusikirpčiau pas bet ką, o paskui vis tiek reikėtų eiti pats tą gerą meistrą. Neįmanoma kontroliuoti, kada salone dirba kirpėja, kuri turi patirtį, ir jauna mergina, išsinuomojusi darbo vietą. Abiejų vienodos kainos."
Ji svarsto, ar apskritai mūsų šalyje reikia tiek kirpyklų, grožio salonų.
"Būna viename name po penkis. Nėra išvis reglamentuota. Nėra net teisės aktų, kurie apibrėžtų, kas mes tokie esame. Jau dešimt metų dirbu asociacijoje, bet, kaip sakoma, vienas pats sau miške gražus, – pasiguodė J.Mačiulienė. – Bandėme ir prie ankstesnių valdžių šiokius tokius žygius daryti, bet visą laiką atsimušdavome į sieną.
Prie šios valdžios net nedrįstu kreiptis, nes nelabai suprantu, ką jie apskritai daro. Mūsų valdininkai nustumia mus į šoną, esame neįdomūs. Mes nei nafta, nei prekyba, nei alkoholis, nei tabakas. Susidarė įspūdis, kad esame lyg ir paslaugų sektorius, kuris yra reikalingas kiekvienam žmogui. Bet kai susiduriame su problemomis, nėra kam už mus pakovoti."
Apsaugos savo rinką
J.Mačiulienė neabejoja, kad sertifikatus jau turinčios Norvegija, Danija, Austrija ir kitos neturinčios siekia apsaugoti savo grožio specialistus nuo pigesnės darbo jėgos iš tokių valstybių kaip mūsų.
"Ten nuvažiavęs nelegaliai neįsidarbinsi. Maltos ir Kipro kirpėjų asociacijos turi labai dideles galias. Mes – visiškai jokių. Jie su valdžia yra sutarę, kad kiekvienas kirpėjas privalo būti asociacijos narys, nes organizacija dirba jiems. Niekam nereikalingi invaziniai kirpėjai, neturintys kvalifikacijos. Mes nebijome ir egzaminų.
Tačiau, J.Mačiulienės teigimu, atsiradus visoje Vakarų Europoje galiojančių sertifikatų, neatsitiks taip, kad plūstelės iš Lietuvos kirpėjų banga: "Nebus taip. Skirtingi mūsų požiūriai į darbą, skirtingos mūsų ir dažymo, šukavimo tradicijos. Nesvarbu, kad visi esame europiečiai, tačiau skirtingi ir temperamentu, ir išsilavinimu."
Ir kirpėjai kepami
KIGSA prezidentė mano, kad mokyklos parengia per daug ir kirpėjų. Turėtų būti griežta atranka, dabar esą priima visus, kas tik nori. Tačiau net nežino, į kurią valstybinę įstaigą su savo interesais galėtų kreiptis.
"Nepriklausome jokiai ministerijai. Nei Ūkio, nei Švietimo ir mokslo, nei Sveikatos. Niekas mūsų nenori. Net kai mes laimėjome pasaulio čempionate aukso medalius, siunčiau į visas ministerijas laiškus pasigirdama, kokie mes šaunuoliai, atsakymas buvo: jūs nepriklausote mums. Nori mus prie amatininkų priskirti. Visiškai ignoruojami", – pyktelėjo kirpėjų asociacijos vadovė.
Tiesa, ji priminė, kad tik Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba juos pastebėjo. Nurodė, kad kerpant vyrus ir moteris už skirtingą kainą pažeidžiamos žmonių teisės. Skandalas buvo sukeltas prieš trejus metus, tačiau J.Mačiulienė ir dabar įsitikinusi, kad negali būti dedamas lygybės ženklas tarp vyrų ir moterų kirpimo. Net Vakaruose, kur žmogaus teisės lygesnės nei čia, taip neva nėra.
"Lietuvoje norima perlenkti lazdą ir šioje vietoje", – pastebi KIGSA prezidentė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį2
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai6
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža28
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę5
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...