- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konkurencijos taryba pareiškė, kad Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas, dvejus metus galiosiantis bankų solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją, be to, ji siūlo gauti Europos Komisijos (EK) pritarimą.
„Konkurencijos tarybos vertinimu, Finansų ministerijos pateikti derinti Įstatymų projektai (...) gali iškreipti konkurenciją, nes tik daliai konkuruojančių ūkio subjektų siūloma taikyti laikinojo solidarumo įnašą nuo neplanuotų grynųjų palūkanų pajamų“, – išvadoje teigia tarybos narė Medeina Augustinavičienė.
Prognozuojant, lad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Tikėtina, jog kredito įstaigos, kurioms nustatyti didesni mokesčiai, turės mažiau galimybių investuoti į paslaugų kokybę.
M. Augustinavičienės teigimu, jeigu daliai toje pat rinkoje dalyvaujančių įmonių taikomi mokesčiai, o kitoms – ne, tai reiškia, kad panašios ar tokios pat veiklos įmonės turės skirtingas sąlygas.
„Tikėtina, jog kredito įstaigos, kurioms nustatyti didesni mokesčiai, turės mažiau galimybių investuoti į paslaugų kokybę, technologijų plėtrą, inovatyvumą, vartotojams siūlyti prieinamesnes, patrauklesnes kredito sąlygas, didesnę jų įvairovę. Tai apsunkins jų galimybes konkuruoti su tose pačiose rinkose veikiančiais ūkio subjektais, kurie nebus apmokestinami laikinuoju solidarumo įnašu“, – rašoma išvadoje.
Be to, tarybos ekspertų nuomone, dvi įmonių grupės – bankai bei neįprastai didelį pelną gavusios kitų sektorių įmonės, kurioms nereikėtų mokėti solidarumo įnašo, dėl to galėtų gauti ekonominės naudos, atitinkančios valstybės pagalbos kriterijus.
Todėl M. Augustinavičienė pabrėžia, kad tokia priemonė gali būti įgyvendinta tik gavus EK pritarimą. Kitu atveju ji laikoma neteisėta, o EK pripažinus, kad tokia parama nesuderinama su vidaus rinka, ji būtų išieškota iš gavėjų su palūkanomis.
Todėl Konkurencijos taryba siūlo peržiūrėti projektus ir pasirinkti konkurencijos neribojančias alternatyvas.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
Pelno mokesčio bei Laikinojo solidarumo įnašo įstatymų pataisos numato, kad solidarumo įnašas būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 ir 2024 metų pelno mokestį ir galiotų iki 2025 metų birželio 15 dienos.
Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti4
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...