- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiaulių rajono ūkininkai skaičiuoja, kad žemės mokestis šiemet jiems atsieis keliais tūkstančiais eurų daugiau nei pernai, praneša LNK.
„Padidėja mums apie 30 proc. Žinot, tai yra kaip ir turto mokestis. Žemės mokestis. Žemė mums – pagrindinė priemonė, mes ją dirbam. Ir kiekvienas mokesčių padidinimas mus liečia“, – sakė Ginkūnų agrofirmos valdybos pirmininkas Arūnas Grubliauskas.
„Prienų rajono ūkininkas guodėsi, kad jam 2,5 karto padidėjo mokesčiai. Teko girdėti, kad ir iki trijų kartų padidėję yra mokesčiai. Čia Šilutės ūkininkai taip pat skundėsi“, – pasakojo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Pasirodo, padidėjo ne pats žemės mokestis, bet jo sudedamoji dalis – žemės vertė, kurią kas penkerius metus perskaičiuoja Registrų centras.
„Registrų centras, taikydamas masinio vertinimo būdą, sausio 1 d. nustato naujas vidutines rinkos vertes, todėl ir buvo perskaičiuotas“, – informavo Šiaulių mokesčių inspekcijos atstovė Jolita Bublienė.
Per penkerius metus vidutinė žemės rinkos vertė išaugo daugiau nei 40 proc. Didžiausias pokytis ūkininkams – žemės ūkio paskirties sklypų vertė padidėjo beveik 80 proc. Kiek daugiau nei 30 proc. kilo komercinė žemės vertė. Mažiau, bet vis tik augo pramonės ir sandėliavimo bei gyvenamųjų teritorijų žemės vertė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Jeigu toje teritorijoje esantis žemė sklypas yra kažkoks kaimyninis parduodamas, žemės pardavimo vertė yra žinoma Registrų centrui t. y. išvedamas toje teritorijoje esančios žemės vertės vidurkis“, – aiškino Šiaulių rajono vicemeras Eimantas Kirkutis.
Paradoksas, tačiau žemės ūkio paskirties sklypų vertė kilo visai ne dėl ūkininkavimo. Tokio tipo žemė perkama ir saulės elektrinėms ar vėjo jėgainėms statyti. Dažnai ją įsigyja ir verslininkai, kure vėliau žemės paskirtį pakeičia.
„Žemės mokestis pakilo daugiau ten, kur įvyko sandorių perkant žemės ūkio paskirties žemę su tikslu toje žemėje uždirbti ne iš žemės ūkio veiklos“, – teigė R. Juknevičius.
„Perka žemės ūkio paskirties sklypus verslininkai, po to juos išskaido į sklypelius ir parduoda kaip gyvenamosios paskirties sklypus. Tai ten truputėlį kartais ir išsikreipia pati vertė“, – kalbėjo E. Kirkutis.
Ūkininkai pyksta, kad ant jų pečių kraunami didesni mokesčiai, kurie net nesusiję su jų veikla.
„Kodėl ūkininkas, augindamas bulves ir gaudamas pajamas už tų bulvių pardavimą, turi susimokėti papildomai, didesnius mokesčius, jei kažkur netoliese kažkas pirko labai brangiai žemę ir ją pirko ne žemės ūkio veiklai“, – piktinosi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Žemė gali būti nors ir auksinė, bet koks skirtumas, bulvių ten auga lygiai tiek pat.
Ūkininkai norėtų, kad žemės vertė būtų skaičiuojama ne pagal aplinkinių sklypų kainą, bet pagal derlingumą. Dabar ūkininkams sudarytos skirtingos sąlygos.
„Ūkininkai sutinka mokėti žemės mokestį priklausomai nuo to, kiek iš tos žemės galima uždirbti pinigų. O ne tai, kad ta žemė gali būti nors ir auksinė, bet koks skirtumas, bulvių ten auga lygiai tiek pat“, – sakė R. Juknevičius.
Žemės mokesčio tarifą, kuris siekia nuo 1/100 iki 4 proc. nustato kiekviena savivaldybė atskirai. Dalis gyventojų, pensininkų, neįgaliųjų ar socialiai remtinų gali būti nuo šio mokesčio atleisti. Mokesčių inspekcijos duomenimis, beveik 400 tūkst. žemės savininkų iki lapkričio vidurio turi sumokėti 59 mln. eurų. Pernai ši sumą siekė apie 40 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai17
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...