- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į prokuratūrą dėl „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšių su Rusijos oligarchu Arkadijumi Rotenbergu. Tai BNS patvirtino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė BNS patvirtino, kad toks kreipimasis gautas.
„Generalinė prokuratūra šiandien (penktadienį – BNS) gavo tokį kreipimąsi ir jis bus išnagrinėtas nustatyta tvarka“, – teigė ji.
Pasak L. Linkevičiaus į prokurorus kreiptasi, kad būtų atliktas tyrimas ir išaiškinta, ar pažeidžiamos ES ekonominės ir kitokios sankcijos šiuo atveju, kai Lietuvos įmonė bendradarbiauja su Rusijos bendrove, kuri į tokį sąrašą nepatenka, tačiau jos savininkui tokios sankcijos taikomos.
„Ar tikrai tai pažeidžia, turi atsakyti kompetentingos institucijos, nes mes neturime tokių kompetencijų vykdyti tyrimą. Ta informacija iš viešosios erdvės, iš spaudos, nėra ta informacija, pagal kurią galima daryti teisines išvadas“, – BNS sakė ministras.
„Tikėčiausi, kad prokuratūra tokiais atvejais ir pati galėtų inicijuoti tyrimus, nes yra viešasis interesas. Tai kad būtų aiškumas ir kreipėmės raštu“, – pridūrė jis.
Pasak L. Linkevičiaus, ministerija anksčiau jau kelis kartus yra kreipusis į prokurorus panašiais klausimais.
„Buvo kreiptasi dėl kelių bendrovių, kurios vykdo verslą Kryme. Tas tyrimas, mano žiniomis, dar tęsiasi“, – tvirtino L. Linkevičius.
LRT yra paskelbusi, kad „Agrokoncernas“ per tarpininką Dubajuje perka Rusijos bendrovės „Minudobreniya“ trąšas. Daugiau kaip 80 proc. šios įmonės akcijų priklauso A. Rotenbergui – jam dėl artimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nuo 2014 metų taikomos tarptautinės sankcijos, tačiau pačios „Minudobreniya“ įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąraše nėra.
LRT Tyrimų skyrius yra gavęs Europos Komisijos išaiškinimą, kad automatiškai sankcijos taikomos ir toms bendrovėms, kuriose daugiau kaip pusė akcijų priklauso asmenims iš juodojo sąrašo. Anot LRT kalbintų teisininkų, tai reiškia, kad sankcijos gali būti taikomos ir „Minudobreniya“.
„Agrokoncernas“ teigia, kad paskutinė sutartis dėl „Minudobreniya“ trąšų pirkimų pasirašyta pernai ir įvykdyta 2017-2018 metų sandūroje, o jos vertė siekė maždaug 1 proc. metinės bendrovės apyvartos. Įmonė taip pat paskelbė, kad nebepirks „Minudobreniya“ trąšų, kol ši bendrovė priklausys A. Rotenbergui.
Premjeras Sauliaus Skvernelis dėl R.Karbauskio ryšių su A. Rotenbergu neseniai aiškindamasi Seime tikino, kad dėl parlamentaro rusiškų trąšų verslo kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir klausė, ar politikas kelia grėsmę saugumui. Gautame atsakyme nebuvo duomenų apie tai, kad R. Karbauskis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui.
Užsienio reikalų ministerija rekomendavo Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo verslo ryšių palaikymo su įmonėmis, kurių savininkai yra „juoduosiuose sąrašuose“.
L. Linkevičius: „Agrokoncernas“ neturėtų susireikšminti
Bendrovei „Agrokoncernas“ prašant prezidentūros ir premjero reakcijos į užsienio reikalų ministro kreipimąsi į prokurorus dėl bendrovės trąšų pirkimo iš Rusijos aplinkybių, ministras Linas Linkevičius teigia, kad bendrovė nėra diskriminuojama – analogiška praktika, įtarus ES sankcijų pažeidimu, taikoma visoms įmonėms.
„Pirmiausia, nereiktų „Agrokoncernui“ taip susireikšminti, tai ne vienintelė institucija, dėl kurios kreipėmės į prokuratūrą, kai yra abejonių. Ir ateityje taip darysime ten, kur nepakanka mūsų (URM – BNS) kompetencijos. Mes nesame tyrimų institucija, kartais negalime teisiškai pagrįstai atsakyti į klausimus, kurių yra. O į visas abejones, kurias kelia „Agrokoncernas“, – į visas be išimties galime atsakyti. Dėl to jokių problemų nejaučiu“, – BNS penktadienį sakė L. Linkevičius.
Pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, bet jis sako, kad valdymo teises yra perleidęs. R. Karbauskis penktadienį apkaltino URM politikavimu. Savo ruožtu ministras atsikerta, kad ministerija to nedaro.
„Politikavimu neketiname užsiimti. Tuo mūsų institucija ir išsiskiria, mes nedalyvaujame politinėse kovose ir to neketiname daryti“, – aiškino ministras.
Pasak ministro, ministerija anksčiau yra kreipusis į teisėsaugą ir dėl trijų įmonių verslo Kryme. Tuomet ministerijai taip pat trūkę informacijos, o tyrimai, ministro žiniomis, tebesitęsia.
Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad URM veiksmai yra kartu ir prevencijos priemonė, raginimas Lietuvos bendrovėms atidžiau vertinti savo verslo santykius.
„Mūsų įspėjimas galioja ir ateičiai, kitiems verslo subjektams, kad jeigu jie kažkokius verslo santykius turės, kad atidžiai pasižiūrėtų ir tuos aspektus – ne tiktai įmones, bet ir savininkus, kadangi tai irgi svarbu sankcijų kontekste“, – teigė ministras.
„Agrokoncernas“ penktadienį kenkėjišku veikimu pavadino ministro kreipimąsi į prokurorus dėl importuojamų rusiškų trąšų, ir paprašė prezidentės bei premjero įvertinti jo elgesį. Pasak „Agrokoncerno“, ministras nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu kreipėsi į prokurorus, o savo komentaruose minėdamas tik šią bendrovę, sudaro įspūdį, esą įmonė yra padariusi nusikalstamas veikas.
„Agrokoncerno grupės“ generalinis direktorius Valdas Eimontas teigia, kad vienos įmonės išskyrimą Lietuvos ir ES rinkoje bei visuomenės dėmesio sutelkimą tik į šią įmonę vertina kaip sąmoningą politikų kenkimą „nepriekaištingai įmonės reputacijai ir veiklai“.
Jo teigimu, „Agrokoncernas“ yra viena iš 9 Lietuvos ir viena bent iš kelių dešimčių ES įmonių, kurios, bendrovės duomenimis, importuoja trąšas, pagamintas minimoje gamykloje – „Minudobreniya“. V. Eimontas pabrėžia, jog „Agrokoncerno“ įmonių grupė politikoje nedalyvauja, o sąžiningai ir skaidriai vysto verslą.
„Agrokoncerno grupė“ primena, kad „Agrokoncernas“ ir pats yra kreipęsis į URM ir pateikęs paklausimą dėl įgyvendinamų Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ar kitų organizacijų nustatytų tarptautinių sankcijų.
Savo ruožtu L. Linkevičius teigia, kad dabar dėl „Agrokoncerno“ kalbama kur kas konkrečiau.
„Anksčiau buvo tų komentarų ir po mūsų komentarų, man atrodo, buvo ir paties „Agrokoncerno“ pareiškimas, jeigu aš neklystu, kad jie ketina atsisakyti tų verslo santykių. Tai kaip ir buvo kažkoks susirašinėjimas. Bet dabar mes kalbame žymiai konkrečiau ir kalbame dabar apie tai, kaip galima atsakyti į klausimą, ar buvo pažeistas sankcijų režimas. Šitoje vietoje mums (URM – BNS) šiek tiek trūksta kompetencijos ir todėl negalime taip teisiškai tiksliai atsakyti į šį klausimą“, – dėstė L. Linkevičius.
Jis pridūrė, kad „niekaip nevertina“ „Agrokoncerno“ kreipimosi į prezidentūrą ir premjerą.
„Niekaip nevertinu. Jie gali kreiptis kur mano, kad nori kreiptis. Čia jau vertins tos institucijos, į kur kreipėsi, ar jos atsakinės, ką atsakinės, – tai čia jau ne mūsų rūpestis“, – teigė L. Linkevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...