- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį po pasibaigusio uždaro Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdžio komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pareiškė nuogąstavimą, kad dar nėra sutarta dėl kilmės garantijų sistemos, kuri leistų atskirti baltarusišką elektrą nuo viso elektros srauto, kai pradės veikti Astravo atominė elektrinė (AE).
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažino, kad sutarimo šiuo klausimo su Baltijos valstybėmis kol kas nėra.
„Supratome, kad trijų šalių elektros sistemos operatoriai yra išsiuntę savo reguliuotojams metodikų projektus. 95 proc. jos sutampa, o lietuvių variantas, pasirodo, skiriasi nuo latvių ir estų. Tai matau tokią raudoną vėliavėlę mums. Tai reiškia, kad 100 proc. dar nėra sutarta dėl projekto. Latvių ir estų variantas toks, kad dėl pralaidumų sutarta, bet lietuvių variante numatyta, kad metodika įsigalioja tik tada, kai sutariama ir dėl kilmės sertifikato sistemos. Lietuvių pozicija yra aštresnė ir labiau atitinka mūsų įstatymą“, – po posėdžio sakė V. Poderys.
„Kur link dabar einame – prekyba galėtų vykti per Latviją, o Latvija turi ryšį su Rusija, ir jeigu nėra kilmės sertifikatų sistemos, tada baltarusiška elektra gali būti kaip rusiška ir patekti į visą Baltijos rinką“, – pridūrė jis.
Pasak jo, dėl kilmės sertifikatų sistemos reikėtų sutarti ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir su Rusijos elektros sistemos operatoriumi.
„Jeigu mūsų kaimynai niekur neskuba su sistema, reiškia, kad jie per daug sau galvos nesuka, ar rusiškos energijos mišinyje gali būti baltarusiškos, aš tai taip interpretuoju. Jiems nėra tiek tai aktualu. Dėl kilmės sertifikatų sistemos yra ilgas kelias susitarti, nes tai nėra susitarimas tik tarp Talino, Rygos ir Vilniaus.
Tai mažoji dalis darbo. Visa esmė – susitarti su centriniu tos sistemos veikėju – Rusijos sistemos operatoriumi. Reikalingas geranoriškas ir proaktyvus veikimas Rusijos pusėje. Tarkime, kad gruodžio 1 dieną pasileidžia Astravo AE, iki tol išdirbti sertifikatų sistemą teoriškai galima, bet praktiškai yra labai sunku, tai būtų didžiulis žygdarbis, jei kas tai pasiektų“, – kalbėjo V. Poderys.
Jei susitarti nepavyktų, parlamentaro teigimu, yra tikimybė, kad Latvija ir Estija pasirašytų dvišalį susitarimą dėl metodikos.
„Jei nesusitartume dėl sertifikatų sistemos, tai gali būti nuslydimas į tą kelią, kad latviai ir estai pasitvirtintų savo dvišalę (metodiką – ELTA). Tai reikštų, kad prekybiniai pralaidumai gali būti didesni, nei yra trišaliame projekte.
Yra įvairūs variantai – Lietuva turi savo įsivaizdavimą, o Latvija ir Estija savo metodikas pasitvirtina. Yra kitas variantas, kad vis dėlto sutarsime. Yra kompromisinis variantas, kad gal susitarsime dėl pralaidumų, bet dėl sertifikatų nelabai susitarsime, gal galime sutarti kokią kitą sistemą apsaugos nuo baltarusiškos elektros“, – sakė jis.
V. Poderys teigė, kad švelninti savo poziciją derybose Lietuvai būtų politiškai labai nenaudinga.
„Tai politiškai labai toksiška, bet turbūt yra infrastruktūriniai ir fizikiniai apribojimai, kurių joks derybininkas negali peržengti, negali liepti elektrai tekėti į kitą pusę, nei teka. Šioje vietoje galiu ministrą užjausti, nes latvių ir estų kai kuriose vietose nėra tokia aštri pozicija, kas jaučiasi“, – teigė komisijos pirmininkas.
Energetikos ministras Ž. Vaičiūnas pripažino, kad kol kas sutarimų dėl kilmės garantijų sistemos nėra.
„Tikrai nėra galutinių sprendimų ir sutarimų dėl visų elementų, nes būtent ta sistema, kuri užtikrintų baltarusiškos elektros nepatekimą, ji techniškai yra komplikuota. Šiuo metu tai yra esminis klausimas, praktiškai dėl visų kitų klausimų yra sutariama. Dėl šio klausimo, turiu pripažinti, dar nėra sprendimo“, – po posėdžio sakė ministras, pridurdamas, kad Latvija jau pradėjo veiksmus dėl sistemos, kuri leistų atskirti baltarusiškos elektros energijos srautus.
„Latvijos Vyriausybė paprašė Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus pateikti sistemą ir mechanizmą, kuri leistų neįsileisti baltarusiškos elektros. Yra pakankamai daug techninių niuansų, dėl jų yra diskutuojama ir kalbama. Kai turėsime užtikrintumą, kad tokia sistemą yra efektyvi ir kad leidžia pilnai įgyvendinti mūsų įstatymą, tuomet atskiru dokumentu, matyt, ta metodika ar tokie principai bus užtvirtinti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, dėl techninių klausimų reikėtų susitarti iki Astravo AE paleidimo.
„Planuojama, kad elektra Astravo AE galėtų būti pradėta gaminti lapkritį, tai maždaug yra tokia orientacinė gairė. Iki to laikotarpio, natūralu, mums reikėtų sutarti dėl visų techninių detalių“, – sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai4
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža18
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę5
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...