- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rezoliuciją „Dėl diskusijų apie universalias bazines pajamas pradžios“ Seime įregistravusi opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentarė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad šis projektas galėtų prisidėti prie skurdo problemos sprendimų paieškų. Nors „valstietė“ sako siekianti tiesiog inicijuoti diskusiją tarp šalies politikų, ekspertų, ji pati neslepia palaikanti universalių bazinių pajamų idėją ir netgi įvardina konkrečią sumą, kuri, jos nuomone, jau dabar galbūt galėtų būti mokama kiekvienam suaugusiam šalies gyventojui.
Nors Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas ir sutinka, kad parlamentarai galėtų padiskutuoti apie šią idėją, tačiau jis pats pabrėžia smarkiai abejojąs, jog siūlymas kiekvienam suaugusiam šalies piliečiui mokėti bazines išmokas, realiai prisidėtų sprendžiant valstybėje susiklosčiusias socialines problemas.
Kaip aiškina rezoliuciją inicijavusi LVŽS frakcijos atstovė, diskusijų apie universalių bazinių pajamų įvedimo poreikį ji įžvelgė tuomet, kai prieš kelias savaites vykusioje konferencijoje susipažino su naujausia Lietuvos situacija skurdo mažinimo srityje.
„Prieš kelias savaites buvo konferencija apie skurdo mažinimą. Ten pateikti skaičiai rodo, kad situacija iš esmės nesikeičia kad ir kiek pastangų dėtume. Iš tikrųjų mes turime daug žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, o ta riba yra 260 eurų“, – Eltai sakė R. Šalaševičiūtė.
Politikė pabrėžia, kad kai kurios šalys jau bandė įgyvendinti universalių bazinių pajamų iniciatyvą. Šveicarija referendumo būdu kartą jau atsisakė šalyje įgyvendinti tokį siūlymą, o Austrija, pasak LVŽS frakcijos narės, šį klausimą referendume svarstys 2022 m. Ji priminė ir apie Suomijoje vykdytą eksperimentą, kai grupei žmonių buvo skirta po 560 eurų kas mėnesį, už tai nekeliant jokių sąlygų.
„Buvo tikimasi, kad tokios pajamos ne tik pagerins emocinę būklę, bet leis žmonėms laisviau priimti sprendimus dėl dalyvavimo darbo rinkoje“, – aiškino ji.
Pasak R. Šalaševičiūtės, tokią diskusiją dėl universalių bazinių pajamų verta pradėti ir Lietuvoje.
„Tai, kad kitos valstybės jau pradeda diskutuoti, tiesiog suponavo parengti rezoliuciją, kad Lietuva nebūtų paskutinė, kuri priima kažkokias iniciatyvas“, – teigė „valstietė“.
Politikė įvardijo ir sumą, kurią ji tokiose diskusijose siūlytų mokėti, kaip universalią bazinę išmoką šalies piliečiams. Nors LVŽS frakcijos narė pabrėžė, kad Lietuva neturi tokių finansinių pajėgumų, kaip kai kurios kitos Europos valstybės, tačiau jau dabar būtų galima pagalvoti apie 200 eurų dydžio sumos mokėjimą.
„Mes ne Austrija ir ne Šveicarija pagal savo finansinius pajėgumus. Jeigu būtų mano asmeninė nuomonė, aš siūlyčiau 200 eurų. Tie žmonės, kurie gauna 260 eurų, jeigu jiems prisidėtų dar 200 eurų, aš manau, jie tikrai pasijaustų labai oriai, lyginant su tuo, kaip jaučiasi dabar“, – tikino R. Šalaševičiūtė.
V. Mitalas: klausimas, kaip žmonių elgesį pakeistų pinigų dalinimas iš „sraigtasparnio“
Tačiau valdančiosios Laisvės frakcijos parlamentaras V. Mitalas pačią universalių bazinių pajamų idėją vertina skeptiškai. Nors Seimo vicepirmininkas sutinka, kad politikai gali apie šią idėją kalbėtis, tačiau tokiai diskusijai šiuo metu, jo nuomone, tai nėra pats palankiausias metas.
„Rezoliucijoje sakoma, kad pagerėja žmonių emocinė būklė, geriau priimami su darbo rinka susiję sprendimai ir panašiai. Man kaip tik atrodo, kad šiuo metu mes Lietuvoje išgyvename labai nepalankų etapą tokioms diskusijoms apie universalias bazines pajamas, kai pakankamai dosnios pokarantininės išmokos, prastovos ir nedarbo draudimo išmokos padarė taip, kad Lietuvoje laisvų darbo vietų skaičius pakilo iki rekordinių aukštumų“, – Eltai teigė V. Mitalas.
„Nelabai tikiu, kad iš diskusijų apie universalias bazines pajamas gali gimti konkretūs dabartinei Lietuvai aktualūs įstatymų projektai, bet koks nors Ateities komitetas tikrai galėtų apie šią idėją pasvarstyti“, – pridūrė jis.
Vietoj išmokų dalinimo visiems suaugusiems šalies piliečiams, „laisviečio“ nuomone, šiuos pinigus būtų galima panaudoti investicijoms į švietimo kokybės gerinimą. Be to, pasak politiko, toks siūlymas tikriausiai neprisidėtų ir prie žmonių skatinimo dalyvauti darbo rinkoje.
„Dalinti pinigus iš sraigtasparnio visą laiką yra greičiausias būdas padidinti žmonių pajamas, bet klausimas, kieno tai pinigai, kurie bus dalinami iš sraigtasparnio ir antras klausimas, ką tai pakeis pačių žmonių elgesyje ilguoju laikotarpiu, kai jie pripras gauti pinigus iš sraigtasparnio“, – mano V. Mitalas.
ELTA primena, kad LVŽS frakcija siekia inicijuoti diskusiją apie universalias bazines pajamas. Tuo tikslu Seime registruota rezoliucija „Dėl diskusijų apie universalias bazines pajamas pradžios“.
Šiuo dokumentu Seimo Valdyba raginama surengti apskritojo stalo diskusijų ciklą su Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkais bei politikais, kuriame būtų įvertintos universalių bazinių pajamų įvedimo galimybės, taip pat kreipiamasi į Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, kad ji, bendradarbiaudama su Mokslo taryba bei universitetų bendruomenėmis, atliktų universalių bazinių pajamų poveikio vertinimą. Tuo atveju, jei ekspertai bei institucijos palankiai įvertintų universalių bazinių pajamų įvedimo galimybes, Seimo Valdybai siūloma sukurti darbo grupę, kuri parengtų universalių bazinių pajamų įvedimo koncepciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...