- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasario mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 36 proc. mažesnė nei sausį ir siekė 74,78 Eur/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – taip pat 36 proc. iki 74,78 Eur/MWh, Estijoje – 40 proc. iki 75,52 Eur/MWh.
Valandinės elektros kainos vasarį Baltijos šalyse svyravo nuo 4,02 Eur/MWh iki 250 Eur/MWh.
„Dėl šiltesnių orų Baltijos šalyse elektros energijos paklausa vasarį sumažėjo 16 proc., palyginti su sausio mėnesiu. Kainos mažėjimui įtakos turėjo ir išaugusi elektros energijos gamyba – nors Baltijos šalių vėjo jėgainėse pagamintos elektros kiekis buvo 21 proc. mažesnis nei sausį, tačiau hidroelektrinėse gamyba išaugo 20 proc., o saulės elektrinėse – du kartus“, – pranešime sakė bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Pasak jo, vasarį elektros energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos į Baltijos šalis padidėjo 9 proc., o srautai iš Suomijos sumažėjo 41 proc. Tam įtakos turėjo Suomijos ir Estijos tarpvalstybinės jungties „EstLink 2“ remonto darbai, kurių terminas kovo pradžioje buvo pratęstas iki šių metų rugpjūčio 31 d. Dėl šios priežasties iš visos Suomijos ir Estijos tarpvalstybinių jungčių galios – 1016 MW – iki rugpjūčio pabaigos bus galima naudoti tik 358 MW („EstLink 1“), o tai gerokai apribos elektros importo ir eksporto galimybes tarp Šiaurės ir Baltijos šalių.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, vasarį taip pat mažėjo. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams praėjusį mėnesį siekė 21,47 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina vasarį sumažėjo 25 proc. ir vidutiniškai siekė 50,92 Eur/MWh.
Anot M. Gigos, kainos mažėjimui „Nord Pool“ regione vasarį daugiausiai įtakos taip pat turėjo atšilę orai ir, palyginti su sausiu, 13 proc. sumažėjęs elektros energijos vartojimas. Nors mėnesio pradžioje Šiaurės šalyse buvo stebima labai aktyvi elektros gamyba vėjo jėgainėse, vis tik bendras vasarį pagamintos energijos kiekis išliko 14 proc. mažesnis nei sausį. Tuo metu Šiaurės šalių atominių elektrinių gamyba, palyginti su sausio duomenimis, augo 4 proc.
Vasario mėnesį bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse siekė 2 359 GW, tai yra 16 proc. mažiau nei sausį, tačiau, palyginti su pernai metų vasariu, suvartojimas padidėjo 6 proc. Lietuvoje praėjusį mėnesį suvartota 16 proc. mažiau elektros energijos nei sausį – 1 027 GWh, Latvijoje – 13 proc., 585 GWh, o Estijoje vartojimas smuko 18 proc. ik 747 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalyse iš viso buvo pagaminta 1 688 GWh elektros energijos – tai 17 proc. mažiau nei sausį arba 15 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Lietuvoje gamyba, palyginti su sausio mėnesiu, sumažėjo 19 proc., iš viso buvo pagaminta 565 GWh elektros energijos. Latvijoje gamyba mažėjo 8 proc. iki 749 GWh, Estijoje pagamintos elektros energijos kiekis krito 30 proc. ir sudarė 374 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 72 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 55 proc., Latvijoje – 128 proc., Estijoje – 50 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...
-
Valstybės kontrolė: vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų gali tekti skolintis1
Dėl sparčiau nei mokytojų atlyginimai augančio vidutinio darbo užmokesčio gali nepavykti įgyvendinti valstybės įsipareigojimo, kad mokytojų atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio šalies atlyginimo, tam gali tekti skolintis, teigia Valstyb...
-
G. Paluckas: supaprastinti reikalavimai atveria kelią piktnaudžiavimui
Seimui ketvirtadienį planuojant priimti įstatymo pataisas, kuriomis lietuviškoms karinės pramonės įmonėms lengvinamos sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, socialdemokratas Gintautas Paluckas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ...
-
T. Povilauskas: turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė nei pernai1
Ekonomistų teigimu, augant gyventojų turimoms lėšoms kredito įstaigose, bendra turistų išleista kelionėms suma šiais metais turėtų būti didesnė negu pernai. Tai patvirtina ir kelionių organizatoriai: šiemet vidutini&scaro...
-
L. Kasčiūnas – už bankų solidarumo įnašo pratęsimą bent metams1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad būtų už bankų solidarumo įnašo pratęsimą dar mažiausiai vieneriems metams. ...
-
Seimui bus pasiūlyta griežčiau bausti už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus1
Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis siūlys griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisykl...
-
Seimas įteisino skolų mokėjimo atostogas, mažesnes jų išskaitas
Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kurios, tikimasi, paskatins skolininkus įsilieti į darbo rinką. ...
-
Seimas tvirtins įstatymą, skirtą skatinti valstybės ir vietinės gynybos pramonės ryšius
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo, kuriuo nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus būtų įtraukiamos Lietuvos įmonės bei tokiems sandoriams nebūtų taikomi viešųjų pirkimų reikalavi...
-
Viceministras: sutarimo dėl gynybos finansavimo šaltinių reikia šioje Seimo sesijoje
Konkrečius sprendimus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai Seime reikėtų priimti dar pavasario sesijoje, kad mokesčių pakeitimai įsigaliotų po pusmečio – nuo kitų metų sausio, sako finansų viceministras Darius Sadeckas. ...