- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžiai žadant sugerti augančias energijos kainas gyventojams, verslas dėmesio šiuo klausimu taip ir nesulaukė. Kai kurie verslininkai, pamatę šildymo ir elektros sąskaitas, priversti užverti duris. Apie tai – LNK pokalbis su Pauliumi Saudargu, Seimo vicepirmininku, Energetikos komisijos nariu.
– Labai konkretus atvejis: įmonė, kuri veikė daugybę metų, yra priklausoma nuo valstybės užsakymų – siuva uniformas pasieniečiams – yra priversta užsidaryti nuo sausio 1 d. dėl to, kad brangsta dujos. Kaip jums atrodo šis atvejis?
– Labai sudėtinga ir skaudi situacija. Aš pritariu ministrui, kad valstybė akcentą deda ir dėmesį iš karto skyrė pažeidžiamiausioms grupėms.
– Siuvykla, kuri siuva uniformas pasieniečiams, sako, kad jie mokėdavo 2 tūkst. eurų už dujas ir kitą energiją ir dabar jie mokės 4 arba 5 tūkst. Kaip priemonės, kurias jūs vardinate, padės sumažinti šią konkrečią sąskaitą?
– Matyt, Vyriausybė ieškos papildomų priemonių. Šiandien jos nėra numatytos. Šiandien numatyta tai, kas parašyta ir mūsų energetikos strategijoje. Ir mes jau daug metų bandome eiti ta kryptimi. Ne tik gyventojams 300 mln. papildomai skirta pereiti prie atsinaujinančių išteklių, bet ir verslas gavo, gauna ir gaus – šimtai milijonų yra skirta pereiti prie atsinaujinančių išteklių.
– Įsivaizduoju, kad verslininkai, klausydamiesi šito, jaučiasi labai įsižeidę, nes tai skamba iš politikų kaip pasityčiojimas. Kur jūs buvote tuomet anksčiau?
– Energetikos strategija jau keli metai kaip priimta ir yra rėmimas. Jeigu tu esi verslas, kuris galvoja apie rytojų, tu turi investuoti į modernias technologijas ir galvoti, kaip išgyvensi ne tik šiandien, bet ir rytoj. Tai vienas aspektas. Antras aspektas – svarbu paminėti, kad kainos didėja visiems. Su tuo susidurs ne tik mūsų verslininkai, bet ir verslininkai aplinkui. Konkurencinė aplinka lieka vienoda visiems.
– Ar jūs nesibaiminate, kad neremdami verslo arba negalvodami kartu su gyventojais, kaip amortizuoti ir sąskaitas verslui, kartu prisidėsite prie kainų kilimo? Kitiems verslams neliks kitos išeities, kaip tiktai pakelti kainas už produkciją. Ši konkreti siuvykla neturi kitos išeities, nes ji priklausoma nuo užsakymų iš valstybės ir užsakymai, matyt, yra ilgalaikiai.
– Gali būti, kad kainos palies kainas, bet mes negalime konkretaus atvejo nagrinėti. Lygiai taip pat ir pandemija dalį verslo palietė, dalis verslo klestėjo. Ir dabar, galbūt, dalis patirs sunkumus, bet didelė dalis rinkos atrodo pakankamai stipriai. Lietuvos rinka ir ekonomika sugebėjo augti visos pandemijos metu ir tikrai pagarba jiems už tai. Valstybė skyrė labai daug lėšų ir paramai verslui, ir tiesioginėms dotacijoms. Ir dabar verslas vėl žvelgia į valstybę ir vėl reikia tiesioginių dotacijų. Kol kas Vyriausybė to nėra numačiusi.
– Perėjimas prie žaliosios energetikos reikalaus dotacijų. Ar tik saulės elektrinėms? Ar dar turite minčių dėl kitų priemonių, kurios padėtų išvengti tokių krizių ateityje?
– Apskritai visas pasaulis pereina nuo iškastinio kuro. Mes sėdime ant iškastinio kuro adatos daug metų ir dabar jau šiek tiek vaduojamės, einame energetinės nepriklausomybės keliu.
– Galbūt subsidijos per mažos?
– Visada yra šitas aspektas. Vis galvojame, kaip čia dar paskatinti. Naujas transporto mokestis nukreiptas į taršiausius automobilius. Tai kažkiek paskatins perėjimą.
Plačiau – reportaže.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai3
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės2
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...