- Erika Alonderytė, Sniegė Balčiūnaitė/BNS, Lukas Blekaitis/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslui siekiant atšaukti nuo 2020-ųjų turintį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu lauko kavinėse, sveikatos apsaugos ministras sako, kad draudimai orientuoti ne į suvartojimo mažinimą, bet į rizikingas vietas, pirmiausia prie vandens. Tuo metu mokslininkai sako, kad draudimai nėra tikslingi.
Aurelijaus Verygos teigimu, dar svarstant numatytus draudimus, vienas pagrindinių tikslų buvo „patraukti“ alkoholį nuo vandens. Pasak jo, jei draudimai įsigalios, tikėtina, skęstančių bus mažiau.
„Turime problemą žmonių, kurie neblaivūs nuskęsta. Tokių yra 61 proc. iš tų, kurie nuskendo, buvo neblaivūs. Ir vis tik tai yra problema, ir diskusijoje buvo paminėta, kad tai nėra priemonė, kuri turėtų masiškai sumažinti vartojimą, nes ji tiksliai buvo skirta labai specifinei auditorijai“, – po susitikimo su verslo asociacijų atstovais žurnalistams sakė A. Veryga.
„Kalbame ne tiek apie kavines, bet apie jų buvimo vietą, kur žmonės vartoja alkoholinius gėrimus, ir kalbama apie paplūdimius pirmiausia, nes čia buvo pagrindinis tikslas. Tikrai niekas neturi nuostatos kovoti su kavinėmis ar restoranais, ar juo labiau tokia priemone išspręsti alkoholio problemą“, – pridūrė jis.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė BNS sakė mananti, kad būsimi alkoholio vartojimo draudimai paplūdimiuose įsigalios, tačiau bus diskutuojama dėl liberalesnės prekybos stipriaisiais gėrimais lauko kavinėse.
„Kalbant apie lauko kavines (...) policija nepastebėjo, kad yra kažkokių nerimą keliančių tendencijų dėl prekybos alkoholio jose. Kita vertus, kriminologiniai tyrimai rodo, kad skaudžiausios pasekmės dėl neblaivių asmenų kyla, kai girtaujama ne viešose vietose, bet privačioje aplinkoje, namuose“, – BNS teigė R. Tamašunienė.
„Kai alkoholis vartojamas viešose vietose, galima operatyviau įsikiši ir sureaguoti, nes tai daro ir darbuotojai (maitinimų įstaigų – BNS), ir policijos pareigūnai. Tuo tarpu, kai girtaujama namuose...“ – pridūrė ministrė.
R. Tamašunienė, be kita ko, pabrėžė, kad diskusijoje užsiminta apie galimybę peržiūrėti alkoholio prekybos licencijų išdavimo tvarką arba suteikti daugiau įgaliojimų savivaldybėms.
Kai kurie mokslininkai: daugiau draudimų nereikia
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkė Vita Karpuškienė sako, jog norint gelbėti skęstančius žmones, nebūtina riboti alkoholio prekybos. Anot jos, veiksmingiau būtų stiprinti pajūrio gelbėjimo komandas.
Be to, pasak jos, nerimą kelia tai, jog numatytų priemonių įgyvendinimas pareikalaus labai daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių.
Tuo metu VU Ekonomikos fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus pabrėžė, jog įsigaliojus naujiems draudimams, jie nesumažintų alkoholiu piktnaudžiaujančių žmonių.
„Jeigu tai nėra priemonė, kuria jūs siekiate sumažinti alkoholio pardavimus, kodėl visoje oficialioje dokumentacijoje, kuri pateikta įvertinimui, visgi minima ir kalbama apie alkoholio vartojimą, problemas ir panašiai“, – svarstė jis.
Pasak jo, jei būtų apribotas pardavimas paplūdimiuose, jis smuktų, tačiau ne dėl to, jog alkoholio nebepirktų juo piktnaudžiaujantys žmonės.
„Pagrindinė priežastis, kodėl pardavimai smuktų, yra ta, kad alkoholio tenai nepirktų. O nepirktų progomis alkoholį vartojantys asmenys. Tai reiškia, jog šita priemonė savo tiksline auditorija turi anaiptol ne tuos žmones, kurie yra alkoholizmo liūne, ir ne tuos, kurie yra piktnaudžiaujantys alkoholiniais gėrimais“, – sakė A. Bartkus.
Priemones svarstys Vyriausybė
Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, Vyriausybė artimiausiu metu svarstys nuo 2020 metų įsigaliosiančias naujas alkoholio prieinamumo ribojimo priemones. Jis nekonkretizavo, ar dalies naujų ribojimų gali būti atsisakyta.
Pasak jo, antradienį vyko pirmoji diskusija, ateityje jų bus daugiau.
„Turėjome pirmąsias diskusijas. Kadangi dalyvavo trijų ministerijų vadovai, ministerijos sieks įvertinti diskusijoje girdėtus argumentus, jei reikės, dar su specialistais rengs diskusijas“, –aiškino kancleris.
Jo teigimu, norima išklausyti visų pusių nuomonę dėl naujų priemonių, taip pat suformuoti bendrą ministrų kabineto nuomonę šiuo klausimu.
„Diskutavome dviem klausimais, pirmas, dėl kurio visi sutiko, kad taikytos alkoholio prieinamumo ir vartojimo ribojimo priemonės tikrai davė labai realius rezultatus. (...) Antroji dalis – pradėtos diskusijos dėl priemonių, kurios turėtų įsigalioti“, – sakė A. Stončaitis.
A. Veryga pabrėžė, kad jei Vyriausybė ir turės naujų siūlymų, dėl jų galutinai spręs Seimas.
Verslas siekia atšaukti nuo 2020-ųjų turintį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu sezoninėse lauko kavinėse. Pardavinėti jį galės lauko kavinės, esančios ne toliau kaip už 40 metrų nuo stacionarios kavinės.
Maitinimo įstaigų atstovai yra teigę, kad tokia tvarka iškraipys konkurenciją rinkoje – dalis kavinių be alkoholio pardavimų vasarą neišsilaikys.
Seimui priimant sprendimą dėl draudimo, skaičiuota, kad neliks maždaug 200 laikinų licencijų svaigiųjų gėrimų prekybai.
Kai nebeleidžiamos degustacijos, uždraustos vietinių vyno, alaus degustacijų reklamos, tai gastroturizmo fone atrodysime liūdnai.
2017 metų gegužę priimtos pataisos numato, kad nuo kitų metų mokamuose masiniuose renginiuose (festivaliuose, šventėse ir mugėse) bus leidžiama prekiauti tik silpnu alkoholiu – iki 7,5 laipsnio stiprumo, o nemokamuose – tik specialiose zonose.
Nuo 2020 metų vasaros sezono metu alkoholiu nebus galima prekiauti kurortų lauko kavinėse, poilsio bei turizmo vietose – pliažuose, parkuose, aikštėse. Savivaldybės nebeišduos tokių licencijų.
E. Šiškauskienė: draudimas alkoholiu prekiauti lauko kavinėse yra perteklinis
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad nuo kitų metų įsigaliosiantis draudimas alkoholiu prekiauti lauko kavinėse pakenks ne tik pajūriui, bet ir Vilniui.
„Kentės ypač Vilnius ir pajūris. Dabar yra gastroturizmo augimas, žmonės keliauja ragauti. Kai nebeleidžiamos degustacijos, uždraustos vietinių vyno, alaus degustacijų reklamos, tai gastroturizmo fone atrodysime liūdnai. Jis – viena labiausiai augančių turizmo rūšių visame pasaulyje. Su tais apribojimais europiniame kontekste atrodysime labai prastai“, – žurnalistams sakė E. Šiškauskienė.
Anot jos, reikėtų atskirti gastroturizmą nuo alkoholizmo problemos.
„Kaip paaiškinti atvažiavusiam vokiečiui, kad jis negali pajūryje išgerti bokalo alaus, arba kempinge atvažiavusiam suomiui, kad mes 40 metrų nutolę nuo kažko, – tai perteklinis reikalavimas. Mes nekalbame, kad Lietuvoje nėra alkoholizmo ir kad tai nėra problema, bet turėtume labai aiškiai atskirti tuos du dalykus“, – teigė E. Šiškauskienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...