- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva pagal persikvalifikuojančių darbuotojų skaičių yra viena paskutinių valstybių Europos Sąjungoje (ES), teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
„Mes turime pakankamai nemažą darbuotojų skaičių Lietuvoje, kuriems reikia tiesiog persikvalifikuoti (...) Lietuva yra Europos Sąjungos uodegos gale pagal tai, kiek darbuotojų persikvalifikuoja“, – verslo forume Ukmergėje antradienį akcentavo ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Jo teigimu, kiekvienos savivaldos prioritetas turėtų būti žmogiškųjų išteklių pritraukimas. Tai, anot viceministro, skatintų infrastruktūros vystymą ir didesnį verslo finansavimą.
„Esmių esmė, kas rūpi kiekvienam investuotojui, ar yra, kas dirbs“, – teigė K. Žemaitis.
Todėl ministerija teigia skatinanti perkvalifikuoti ir vietinei darbo rinkai priklausančius darbuotojus.
„Ekonomikos ministerijos pozicija visada buvo pasitikėti pačiu verslu. Jeigu verslas pats yra linkęs investuoti į savo darbuotoją, greičiausiai būrimo iš delno kursų neorganizuos savo darbuotojams. Organizuos tai, ko reikia pačiam verslui“, – pabrėžė K. Žemaitis.
„Investicinė aplinka yra stabili. Natūralu, kad karas Ukrainoje padarė įtakos, faktas, kad reikia dėti daugiau pastangų įrodyti, kad Lietuva yra stabili, nuspėjama, saugi valstybė investuoti“, – kalbėjo K. Žemaitis.
Pasak jo, laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtra yra ypač svarbi stambiems investuotojams, kurie investuoti žvalgosi į tas teritorijas, kur yra jau parengta infrastruktūra.
„Joks investuotojas į plyną lauką neina (...). Tai vienu metu reikia tiek ruoštis tai infrastruktūrai, tiek dirbti, kad tie investuotojai čia ateitų“, – išskyrė K. Žemaitis.
LEZ plėtimas, pasak jo, sudarė sąlygas kurti vadinamąjį „žaliųjų investicijų koridorių“ stambioms investicijoms ir kurti aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas regionuose.
„Tai reiškia, kad stambus investuotojas investuoja, Ukmergės atveju, bent 30 mln. eurų ir sukuria arba du šimtus, arba dvidešimt darbo vietų. Jos turi būti bent ketvirčiu geriau apmokamos nei savivaldybės vidurkis. Tada jam (investuotojui – ELTA) galioja 20 metų nulinis pelno mokestis ir papildomos visokios lengvatos ir pagalbos“, – pabrėžė K. Žemaitis.
Jo teigimu, dėl naujų technologijų pramonės sektoriuje mažėjant darbuotojų poreikiui susidaro sąlygos dirbti geriau apmokamą darbą.
„Lietuva nebėra pigios darbo vietos šalis. (...) Mes, kaip piliečiai, galime pasidžiaugti tuo 5–10, 11–12 proc. atlyginimų augimu per metus. Aišku, darbdaviams tai yra tam tikras iššūkis ir galvos skausmas“, – teigė viceministras.
„Lietuva vis dar yra konkurencinga per kaštų ir kokybės santykį. (...) Taip, mūsų darbo jėga brangsta, bet jos ir kokybė auga“, – pridūrė jis.
K. Žemaičio teigimu, šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 1300–1400 ha (hektarų) ploto teritorijos pramonei vystyti.
„Šitie skaičiavimai buvo daryti iki gynybos investicijų atėjimo perspektyvos, kuri dar, tikėtina, tuos skaičius keis“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad antradienį Ukmergėje vyksta verslo forumas, kuriame regiono ir nacionalinės valdžios bei verslo atstovai aptaria regiono ekonominės plėtros perspektyvas. Forumą organizuoja Vilniaus Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: Lietuvoje nuo kovo vidurio pirmąkart sumažėjo degalų kainos
Praėjusią savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje mažėjo: benzinas atpigo 0,6 proc., o dyzelinas – 1,4 procento. Pastarąjį kartą tiek benzino, tiek dyzelino vidutinės kainos buvo sumažėjusios kovo viduryje. ...
-
T. Povilauskas: Lietuvos ekonomikos augimas, palyginti su kitomis ES šalimis, atrodo gerai1
SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės ir prognozuojant, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos prognozės – vienos geriausių Europos Sąjung...
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...
-
A. Armonaitė su Airijos valdžia ir verslu aptars investicinės plėtros galimybes2
Airijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su potencialiais investuotojais aptars glaudesnį bendradarbiavimą technologijų srityje, pranešė ministerija. ...
-
M. Navickienė: SADM siūlo griežtomis kvotomis riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje1
Vidaus reikalų ministerijai siūlant griežtinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, kad tarp ribojimų galėtų būti ir sugriežtinta kvota iš trečiųjų šalių įdarbinamiem...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja2
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
M. Navickienė: galime tikėtis, kad minimali mėnesinė alga viršys 1 tūkst. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą g...
-
Banko analitikai nekeičia šių metų Lietuvos BVP prognozės – augs 1,5 proc.1
SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – 2,8 procento. ...
-
Prasideda pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas
Ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. ...