- Vilija Andrulevičūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau lietuvių yra linkę atsisakyti nuostatos, kad būstas perkamas visam gyvenimui ir dažniau keičia namus.
Tai pastebi įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Jo bei NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados teigimu, lietuviai būstą dažniausiai keičia dėl pasikeitusių šeiminių aplinkybių, tačiau, jei turi galimybių, žmonės linkę keisti būstą ir dėl geresnių sąlygų ar patrauklesnės vietos.
Paskutiniais JAV gyventojų surašymo duomenimis, vidutinis amerikietis būstą pakeičia 11,7 karto per gyvenimą, o kaip dažnai į naujus namus kraustosi lietuviai?
M. Čiulada sako, kad lietuviai yra konservatyvūs būsto keitimo požiūriu: „Paprastai pirmasis jauno žmogaus žingsnis iš tėvų namų būna į studentų bendrabutį ar nuomojamą butą. Atsiradus antrajai pusei, neretai atsiranda ir pirmas nuosavas būstas, na, o pagausėjus šeimai, žengiamas trečias žingsnis – keliamasi į didesnius namus. Trečiajame žingsnyje neretai užstringama ilgam.
Žinoma, pagerėjus finansinei padėčiai, pakilus karjeros laiptais, kartais žengiamas ir ketvirtas žingsnis – keliamasi į kotedžą ar individualų namą. Šie yra dažna lietuvių svajonė, nors ją mažai kas išpildo.“
Tačiau A. Antanavičius pastebi lietuvių nuostatų būsto atžvilgiu pokyčius: „Panašu, kad savo įpročiais keisti būstą artėjame prie Vakarų valstybių, kur žmonės per gyvenimą būstą pakeičia vidutiniškai 6–7 kartus.
Lietuviai anksčiau vadovavosi nuostata, kad būstas perkamas visam gyvenimui. Tačiau pastaruoju metu galima pastebėti, kad jaunoji karta keičia šią nuostatą ir vis dažniau kreipiasi būsto keitimo klausimais.“
Sprendimą lemia ne tik šeimos pagausėjimas
Pasak pašnekovų, dažniausiai būstą lietuviai keičia dėl pasikeitusių šeiminių aplinkybių – kai pagausėjus šeimai prisireikia didesnių namų.
Panašu, kad savo įpročiais keisti būstą artėjame prie Vakarų valstybių, kur žmonės per gyvenimą būstą pakeičia vidutiniškai 6–7 kartus.
„Gerokai rečiau būstas keičiamas todėl, kad norisi pakeisti aplinką. Daug paprasčiau keisti būstą dėl pasikeitusios darbo vietos ar poreikių tuomet, kai būstas nuomojamas“, – sako A. Antanavičius.
Vis dėlto, kaip pastebi M. Čiulada, geresnės finansinės aplinkybės turi įtakos sprendimui keisti namus.
„Jei finansinė padėtis pastebimai pagerėja, žmogus gali sau leisti nebraižyti automobilio ankštame senos statybos namų kvartalo kieme, jis yra linkęs rinktis naujos statybos būstą su vieta automobiliui aikštelėje po stogu.
Tačiau lietuviai nėra linkę migruoti paskui darbo vietas, kaip dažnai žmonės daro užsienyje. Sunku įsivaizduoti lietuvį, kuris keltųsi iš Vilniaus gyventi į Kauną ar atvirkščiai tik dėl darbo vietos. Dažniausiai žmonės ieško darbo ten, kur gyvena. Tokio prisirišimo prie gyvenamosios vietos Lietuvoje yra kur kas daugiau nei kitur pasaulyje“, – pastebi M. Čiulada.
Du svarbūs dalykai, keičiant būstą
Keičiant, kaip ir renkantis pirmąjį būstą, anot M. Čiulados, svarbiausia yra jo vieta. „Nauji technologiniai sprendimai, rinkodaros triukai šiandieną smagūs, bet po kelerių metų jie bus pasenę, o gera vieta – amžinas privalumas“, – kalba pašnekovas.
Tuo metu A. Antanavičius pastebi vieną rizikingą būstą keičiančių žmonių polinkį.
„Dažnai tenka susidurti su situacija, kai žmonės, prireikus didesnio ar geresnės kokybės naujo būsto, svarsto turimą būstą ne parduoti, o išnuomoti, pasiėmę didesnę banko paskolą ir įkeitę turimą turtą.
Paskolą dengti iš nuomos pajamų bei dalies atlyginimo atrodo neblogai, tačiau iš tiesų rizikinga. Keičiantis situacijai, kylant palūkanoms, mažėjant būsto vertei gali tapti sunku patempti tokio maksimalaus skolinimosi naštą“, – pažymi A. Antanavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?2
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...