- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė sako, jog viešuosiuose pirkimuose vis dažniau taikomas ekonominio naudingumo kriterijus, ir tai yra gera tendencija, tačiau skaudulys tebėra vadinamieji „vieno tiekėjo“ pirkimai.
„Konkurencijos didinimas viešuosiuose pirkimuose dar lieka problema. Lyginant su Europa mes dar esame panašioje situacijoje, bet tai nereiškia, kad tai yra gerai. Dėl įpročio ir dėl susiklosčiusių santykių perkančios organizacijos net nebando ieškoti naujai atsiradusių rinkos dalyvių, kurie taip pat galėtų suteikti tas pačias ar net geresnes paslaugas“, – BNS sakė D. Vilytė.
Anot jos, pernai VPT išleido gaires, skirtas perkančiosioms organizacijoms padėti rengti rinkos konsultacijas ir kalbėtis su verslu.
Perkančiosios organizacijos nevykdo sisteminės pirkimų stebėsenos.
„Pavyzdžiui, pirkimų skaidymas į dalis kai kuriais atvejais galėtų pritraukti smulkesnio verslo. Paprastai vienas iš kriterijų, kuris įtraukiamas į pirkimų dokumentus, yra turėti įvykdytą sutartį atitinkamai sumai. Ne visada verslas iškart turi tą didelę patirtį, dėl to gaunasi savotiškas užburtas ratas, į kurį smulkus verslas negali patekti“, – akcentavo D. Vilytė.
„Vieno tiekėjo“ pirkimų dalis visuose tarptautiniuose pirkimuose išaugo nuo 24 proc. pernai iki 21 proc. 2017 metais, rašoma 2018 metų VPT ataskaitoje, kuri trečiadienį pristatoma Vyriausybei.
Ataskaitoje rašoma, kad ES šalių vidurkis yra 24 proc. ir tai rodo, jog su konkurencijos trūkumo esama ir kitose ES šalyse.
D. Vilytė pripažino, kad kai kurios perkančiosios organizacijos yra įspraustos į rėmus – pavyzdžiui, ligoninė negali atlikti rinkos konsultacijų, kai jai nuolat reikia slaugos priemonių.
„Tačiau mes matome, kad perkančiosios organizacijos nevykdo sisteminės pirkimų stebėsenos – kiek pirkimų darė pagal ekonominį naudingumą, kiek darė žaliųjų, inovatyvių pirkimų, kiek jų pirkimuose buvo atvejų, kai dalyvavo vienas tiekėjas“, – sakė VPT vadovė.
Anot jos, VPT kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Tarptautine ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) moko pirkėjus.
„Į pirkimus turi ateiti žmonės su aukštesnėmis kompetencijomis. Turime pradėti pirkti truputėlį atidžiau, atsakingiau“, – teigė VPT vadovė.
2018 metais viešųjų pirkimų vertė siekė 5,3 mlrd. eurų, o pirko 3930 įmonių ir organizacijų.
Pirkimų, kuriuose taikytas ekonominio naudingumo kriterijus, skaičius pernai išaugo dukart – iki 16 proc., jie sudarė 34 proc. visų pirkimų vertės (2016-2017 metais – 22 proc.), o šį kriterijų taikė 21 proc. perkančiųjų organizacijų (17 proc.).
„Reikėtų pasidžiaugti, kad pradėjome pirkti ne vien pagal mažiausią kainą, bet pradėjome pirkti naudodami ekonominio naudingumo kriterijų. Sumokėdami daugiau, esame pasiryžę ir norime gauti geresnės kokybės prekes ir paslaugas“, – BNS sakė D. Vilytė.
Pasak VPT, viena probleminių sričių yra mažas vadinamųjų inovatyvių ir žaliųjų pirkimų, kuriems nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai, skaičius. Inovatyvūs pirkimai pernai sudarė vos 0,07 proc. visų pirkimų (tikslas siekė 2 proc.), o žalieji – 7 proc. (45 proc.).
„Žaliųjų pirkimų sritis dar yra jautri. Viešasis sektorius, valdydamas tokias sumas, turėtų būti flagmanu tiek žaliuose, tiek inovatyviuose pirkimuose, kur galima būtų pirkti kažką nestandartinio“, – kalbėjo D. Vilytė.
„Čia daug ką reikia keisti mūsų kultūroje – inovatyvūs pirkimai neatsiranda taip greitai, jiems reikia ruoštis (...). Reikia turėti šiek tiek ambicingesnių tikslų, reikėtų pasižiūrėti kitų miestų inovatyvių pirkimų pavyzdžius, tarkime, Londono metro. Jie visą pirkimą konstravo siekdami ambicingų tikslų, jie siekė ekonominių ir socialinių veiksnių“, – teigė pašnekovė.
Pasak D. Vilytės, lyderystę inovatyviuose pirkimuose galėtų prisiimti didžiosios savivaldybės – Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos.
Planuojama, kad inovatyvių pirkimų dalis iki 2020 metų turi išaugti iki 5 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...