Ministrų kabinetas reformoms posėdyje pritarė bendru sutarimu. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas dar kartą pabrėžė, jog mokestiniai pakeitimai – nepakankami.

„Kryptis teisinga, bet mūsų vertinimu nepakankama, nes, manome, ekonominio pakilimo laikotarpiu iš tikrųjų reikėtų priimti sprendimus, kurie būtų orientuoti į vidutinį ir ilgalaikį laikotarpį tam, kad atėjus blogiems laikams, o jie tikrai ateis, mes būtume pasiruošę. Dėl to mes sakome, kad siūlomas paketas nėra pakankamas“, – teigė V. Vasiliauskas.

Jis apgailestavo, jog į Lietuvos banko pastabas nebuvo atsižvelgta.

„Mes tai vertiname kaip prociklinę fiskalinę politiką, kas ekonominio pakilimo laikotarpiu paprastai nėra racionalu. Pagrindinis dalykas, kur mes matome problemas, tai iš principo siūlymas nedidinti perskirstymo, o tai viena iš esminių mokesčių sistemos ydų“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Finansų ministras Vilius Šapoka nesutiko su Lietuvos banko vadovo kritika.

„Dėl procikliškumo noriu atkreipti dėmesį, kad tų nuomonių yra įvairių. Tarptautinis valiutos fondas, ką tik buvome susitikę, nemato procikliškumo dabartinėje situacijoje. Šioje vietoje turbūt reikėtų padėti tašką. (...) Kalbant apie perskirstymo didinimą, svarbu pabrėžti, kad pastaruosius keletą metų perskirstymo lygis Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos šalių“, – posėdyje teigė V. Šapoka.

Pasak finansų ministro, į kai kuriuos Lietuvos banko pasiūlymus ateityje gali būti atsižvelgta.

„Dėl kitų priemonių, kurias Lietuvos bankas siūlė, tai dėl individualios veiklos apmokestinimo, reiktų pabrėžti, jog šioje srityje bus svarbių pokyčių. Ypatingai toje srityje, kur yra didžiausias galimas šešėlis. (...) Tikrai nematome galimybių, jog dabar būtų galima panaikinti apskritai visus verslo liudijimus“, – tvirtino ministras.

V. Vasiliauskas balandį, peržvelgęs ministrų kabineto planus, teigė, jog Lietuvos bankas siūlo panaikinti verslo liudijimus, suvienodinti su darbo santykiais susijusios veiklos ir individualios veiklos apmokestinimą. Taip pat dar siūlė įvesti visuotinį progresinį nekilnojamo turto (NT) mokestį.

Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

S. Skvernelis reformoms sieks palaikymo Seime

Vyriausybės parengtoms mokesčių, pensijų sistemos bei kitoms struktūrinėms reformoms premjeras sieks kuo didesnio palaikymo Seime. Saulius Skvernelis neatmeta galimybės, kad  priimtų ir politinę opozicijos paramą.

„Nuo pat pradžių deklaravau, kad norėtųsi, jog šitie siūlymai, kurie tikrai atliepia daugumos gyventojų lūkesčius, ir manau, yra subalansuoti – tikrai stengsiuosi ir darysiu viską sulaukti kuo didesnio palaikymo Seime, nepriklausomai, ar tas palaikymas iš valdančiųjų, ar ir iš opozicijos“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Pernai valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) užsitikrino opozicinės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramą urėdijų reformai.

Premjeras tikisi, kad Seimas reformas patvirtins dar pavasario sesijoje.