- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė pritarė siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Dėl to turėtų spręsti Seimas.
Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
„Transporto išmetimai yra augantys ir turime imtis priemonių, kad transportas mažintų savo išmetimus, o lygiagrečiai kurtume alternatyvą“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Anot ministro, įstatymų pataisų paketas net tik mažins taršą, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, bet ir skatins atnaujinti viešąjį transportą bei imtis kitų alternatyvių priemonių.
„Šiandien Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal automobilizacijos lygmenį. Devynios iš dešimties kelionių atliekamos automobiliu (...). Vilniuje, kur yra 400 autobusų ir troleibusų, turime pusę milijono automobilių“, – aiškino ministras.
Transporto išmetimai yra augantys ir turime imtis priemonių, kad transportas mažintų savo išmetimus, o lygiagrečiai kurtume alternatyvą.
Aplinkos ministerija pažymi, kad per 2024-2030 metus iš mokesčio planuojama surinkti 1,19 mlrd. eurų. 600 mln. eurų numatoma skirti ekologiškiems autobusams, 300 mln. eurų – dviračių takams, dar 290 mln. eurų – kitoms aplinkos neteršiančioms bei darnaus judumo priemonėms.
S. Gentvilas paaiškino, kad registracijos mokesčio atsisakyta pasitarus su teisininkais.
„Atsisakėme pirminės registracijos mokesčio, noriu garsiai įvardyti, kodėl: yra buvę precedentų ir Europos teisės pažeidimo procedūrų Rumunijoje, kur toks mokestis vienkartinis buvo traktuojamas kaip muitas įvežamai priemonei“, – aiškino ministras.
„Todėl mes jį arba turėjome taikyti ir pakartotiniam pardavimui vienkartiniam viduje, arba atsisakyti“, – pridūrė jis.
Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023-2024 metais numatyta taikyti lengvata).
Pasak ministerijos, po viešų konsultacijų su visuomene ir ministerijomis nutarta, kad vienas mokestis atitiks tuos pačius tikslus – skatins vairuotojus rinktis mažiau teršiančias, mažiau kuro naudojančias transporto priemones.
Anksčiau ministerija siūlė keisti automobilių taršos apmokestinimą didinant registracijos mokestį bei įvedant naują naudojimo mokestį.
Mokestis turėtų įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą.
50 proc. lengvata nuolat būtų taikoma socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
„Galiojantis mokestis keičiamas nustatant prievolę transporto priemonių, kurių transporto priemonės išmeta į aplinką 131 ir daugiau gramų CO2 vienam nuvažiuotam kilometrui, mokėti motorinių transporto priemonių taršos mokestį kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams“, – teigiama pažymoje.
Kaip ir pirminiame įstatymo projekte, metinis mokestis būtų skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką ir priklausytų nuo išmetamų teršalų kiekio.
Numatoma, kad pirmais metais mokestis bus mokamas, jei CO2 išmetimai viršija 130 gramų kilometrui, o vėliau kasmet riba mažės po 10 gramų, kol pasieks 100 gramų CO2 kilometrui (nuo 2026 metų).
CO2 išmetimams siekiant 131-160 gramų kilometrui (nuo 2024 metų – 121-160 gramų, nuo 2025 metų – 111-160 gramų, o nuo 2026 metų 101-160 gramų), būtų taikomas 56 centų už gramą tarifas.
Išmetimams siekiant 161-200 gramų, tarifas būtų 76 centai, 201-250 gramų – 1,10 euro, o viršijus 251 gramą – 1,5 euro.
Preliminariais skaičiavimais, pakeitimams įgyvendinti reikėtų apie 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui – 2,3 mln. eurų kasmet.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai1
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu6
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje6
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių2
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną3
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams1
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...
-
G. Landsbergis Pietų Korėją vadina esmine partnere Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
Lietuva mato Pietų Korėją kaip esminę partnerę Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). ...