Kritikos dėl dyzelino gamyboje naudojamo palmių aliejaus nuolat sulaukia Suomijos biokuro gamintoja ir naftos perdirbėja „Neste“, valdanti ir degalinių tinklą Lietuvoje. Į tai dar kartą dėmesį atkreipė Nyderlandų aplinkosaugos grupė „Milieudefensie“, kuri šių metų lapkritį paskelbtoje ataskaitoje pateikė daugybę aplinkos ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su bendrovėmis, tiekiančiomis palmių aliejų „Neste“.

Pasak „Milieudefensie“, Suomijos bendrovė per 2019 m. perdirbo 1,3 mln. tonų palmių aliejaus ir palmių riebalų rūgščių distiliato, vadinamo PFAD. Palyginimui, plataus vartojimo prekių milžinė „Unilever“, kuriai priklauso tokie prekės ženklai kaip „Dove“, „Ben&Jerry’s“, „Magnum“ ar „Knorr“ per tą patį laikotarpį sunaudojo 0,87 mln. tonų palmių aliejaus.

Naujame pranešime teigiama, kad nuo 2019 m. sausio iki šių metų birželio Suomijos korporacija „Neste“ yra atsakinga už mažiausiai 10 tūkst. hektarų atogrąžų miškų sunaikinimą – tokio dydžio teritorija prilyginama Paryžiaus plotui. Atsakomybė metama ir už 13 tūkst. gaisro pavojaus signalų, užfiksuotų per 2019 m.

Tai nėra pirmas kartas, kai kritikuojama „Neste“ tiekimo grandinė ir jos veiklos poveikis aplinkai. 2019 m. spalį Norvegijos nevyriausybinė organizacija perspėjo, kad Suomijos, o kartu ir „Neste“, biokuro politika greičiausiai prisidės prie masinio miškų naikinimo tokiose šalyse kaip Indonezija ar Pietų Amerika, jei nebus imamasi pokyčių.

Scanpix nuotr.

Nyderlandų NVO peržiūrėjo „Neste“ tiekėjus

Nors bendrovė tikina, kad atsirenka tik patikimus tiekėjus, naujojoje ataskaitoje „Milieudefensie“ pateikė kitus su „Neste“ ir jos veikla susijusių aplinkosaugos skandalų atvejus. Organizacija apžvelgė 18 bendrovių, kurios degalų gamintojai „Neste“ tiekia palmių aliejų. Ataskaitoje teigiama, kad išvardintos įmonės yra atsakingos už miškų kirtimą, gaisrus, ginčus dėl žemės ir kyšininkavimą.

Remiantis bendrovės interneto svetainėje išvardintais tiekėjais, skelbiama, kad „Neste“ tiekėjų bazę sudaro beveik 1250 palmių aliejaus gamyklų, daugiausia įsikūrusių Indonezijoje ir Malaizijoje. Kitą dalį palmių aliejaus bendrovė įsigyja spaudyklose Hondūre, Panamoje, Kolumbijoje, Ganoje, Dramblio Kaulo Krante, Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Kambodžoje.

„Bendrovė teigia tiekianti tik tvariai gaminamas žaliavas, kurios yra patvirtintos tarptautiniais sertifikatais. Ji taip pat nurodo, kad pasirinkti tiekėjai turi atitikti tam tikrus standartus, prieš pasirašant bet kokį susitarimą. Nepaisant to, kad „Neste“ deklaruoja įsipareigojimą atsakingai įsigyti palmių aliejų, tiekėjų sąrašas atskleidžia daugybę ryšių su palmių aliejaus gamintojais, kurie susiję su netvariomis aplinkosaugos ir socialinėmis praktikomis“, – rašome ataskaitoje.

Vienas iš joje minimų atvejų susijęs su Vakarų Afrikos valstybe Liberija, kur vietiniai kaimo gyventojai keletą metų kovojo su palmių aliejaus kompanija, vadinama „Golden Veroleum Liberia“ (GVL), ir jų investuotoju „Golden Agri Resources“ (GAR). Singapūre įsikūrusi GAR yra viena iš bendrovių, iš kurios „Neste“ perka palmių aliejų, o kaimo gyventojai sako, kad jos vietinė dukterinė įmonė GVL dalyvavo daugelyje žmogaus teisių pažeidimų ir ginčų dėl vietinės bendruomenės žemės pasisavinimo.

Remiantis Indonezijos įstatymais, vystyti palmių aliejaus plantacijas miško zonoje yra neteisėta. Nepaisant to, ataskaitoje sakoma, kad daugiau nei pusė bendro GAR ploto Centriniame Kalimantane priklauso miško zonai, o tai rodo sistemingą ir plačiai paplitusį neteisėtumą. Skelbiama ir tai, kad Grandininės reakcijos tyrimų (CRR) ekspertų grupė 2019 m. nustatė, kad GAR buvo susijusi su 926 perspėjimais dėl gaisrų įmonei priklausančiuose palmių aliejaus ūkiuose Indonezijoje.

„Milieudefensie“ skelbia, kad nuo 2019 m. spalio iki gruodžio riebalų rūgščių distiliatą iš palmių aliejaus „Neste“ įsigijo iš daugiau nei 20 GAR dukterinių įmonių. Dėl šios priežasties ataskaitoje kritikuojami „Neste“ tvarumo įsipareigojimai palmių aliejaus tiekimo grandinėje.

Spaudimas bendrovėms siekti tvarios palmių aliejaus gamybos

Palmių aliejaus industrija daugiausiai kritikuojama dėl miškų naikinimo, kuris kelia grėsmę biologinei įvairovei ir išmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Alyvpalmių plantacijų plėtimas taip pat prisideda prie Borneo orangutanų, Sumatros raganosių bei tigrų išnykimo.

Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga (ES) persvarstė savo biokuro politiką ir iškėlė tikslą, kad iki 2030 m. Bendrijoje neliktų biodegalų, pagamintų iš palmių aliejaus. Į palmių aliejaus keliamą pavojų gamtai dėmesį atkreipė ir kai kurios Europos šalys. Prancūzija, Vokietija, Italija ir Norvegija įsipareigojo pirkti tik tvariai gaminamą palmių aliejų.

Siekiant užtikrinti palmių aliejaus tiekimo grandinių atsekamumą ir skatinti tvarią palmių aliejaus gamybą, buvo sukurta palmių aliejaus ženklinimo sistema – sutrumpintai RSPO (angl. Roundtable on Sustainable Palm Oil). Ši organizacija rengia kriterijus gamintojams, norintiems, kad jų produktas būtų sertifikuotas kaip „tvarus“. Siekiant gauti RSPO sertifikatą, palmių aliejus neturi būti iš žemės, kuri buvo išvalyta gaisro ar sunaikinus pirminį mišką.

Naudoti palmių aliejų, pagamintą atsakingai ir tvariai, remia ir Pasaulio gamtos fondas (WWF). Pasak organizacijos, įmonės, naudojančios palmių produktus, turi užtikrinti, kad jų tiekimo grandinė yra tvari ir neprisideda prie miškų naikinimo ir natūralios ekosistemos pertvarkymo. Dėl to prisijungimas prie RSPO ir įsipareigojimas atsakingoms palmių aliejaus tiekimo grandinėms yra svarbus pirmasis žingsnis, kurį gali žengti visos tvarią gamybą vykdančios įmonės.

Už tvarumą atsakinga „Neste“ viceprezidentė Salla Ahonen teigė, kad po paskelbtos ataskaitos kompanija ėmėsi tyrimo. „Neste“ netoleruoja net menkiausių tvarumo pažeidimų ar neteisėtų veiksmų savo žaliavų tiekimo grandinėse. Gavusi informaciją apie „Milieudefensie“ paskelbtą ataskaitą, kompanija iškart ėmėsi veiksmų ištirti tariamus tvarumo pažeidimus. Bendradarbiaudama su savo tiekėjais „Neste“ nagrinėja ataskaitoje nurodytas pretenzijas“, – teigia S. Ahonen.