- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apriboti vadinamųjų amžinųjų vadovų kadencijas valstybinėse įmonėse nuspręsta 2017 m. Priimant įstatymą beveik pusė valstybės ar savivaldybių įmonių vadovų savo pareigas ėjo ilgiau nei dešimtmetį. Tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui kadencijas riboti pritarė vienbalsiai, praneša LNK.
„Jis ne šiaip buvo sugalvotas, bet po didžiulių skandalų valstybinėse įmonėse, kur kai kurios jų taip ir buvo vadinamos – bebrų užtvankomis. Šiuo atveju labai gaila, kad tas užtvankas vėl bandoma statyti“, – sakė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
„Buvo kalbama apie tai, kad ir stojimo sąlygose, ir EBPO įpareigojama modernizuoti įmonių valdymą“, – teigė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė.
Šiuo metu valstybinės įmonės vadovas į darbą priimamas penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo tos pačios įmonės vadovu gali būti ne daugiau nei dvi kadencijas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Dešimt metų vadovauti valstybinei įmonei – pakankamas terminas“, – savo nuomonę akcentavo V. Sinkevičius.
Tačiau dalis Seimo narių – vienuolika „valstiečių“ ir konservatorius – siūlo iš esmės grįžti prie senos tvarkos ir vadovų kadencijų neberiboti, esą tai prieštarauja tos pačios EBPO rekomendacijoms. Be to, esą tęsti darbus daugiau nei dešimtmetį vadovui galimybė turi būti sudaroma, atsižvelgiant į darbo rezultatus.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė A. Širinskienė sako, kad tai žingsnis atgal. Neigiamas išvadas dėl tokio Seimo narių siūlymo pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Mūsų manymu, nepakankamai argumentuotai atsisakoma ribojimų“, – pažymėjo STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Tarnybos teigimu, tai atvertų kelią neskaidriai veiklai ir padidintų korupcijos riziką dėl dešimtmečiais dirbančių vadovų ryšių su politikais. Be to, nuo ribojimo įsigaliojimo praėjo vos penkeri metai, arba tik viena vadovo kadencija.
„Kadangi kalbame apie dešimties metų ribojimą, sakyti, kad įstatymas veikia, bet nepasiteisino ir būtina jį nedelsiant peržiūrėti... Tokių argumentų tikrai nėra“, – situaciją komentavo R. Kaziliūnaitė.
Nepakankamai argumentuotai atsisakoma ribojimų.
Panaikinti draudimą vadovams pareigas eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės šiandien pritarė ir Vyriausybė. Nors ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad išvados skamba ne visai taip.
„Ne, mūsų ministerija siūlo iš dalies pritarti tai nuostatai, kad jeigu vadovas paskiriamas antrai kadencijai, jam nebūtų išmokama išeitinė išmoka“, – siūlymą komentavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Cituojamas vienas iš dokumentų, kuriame išdėstytos ministerijos parengtos Vyriausybės išvados, jose sakoma, kad siūlomas maksimalaus kadencijų skaičiaus atsisakymas ir iš esmės būtų teigiamas žingsnis įgyvendinant EBPO siūlymus.
„Nežinau, ar užsiimsime teksto skaitymu. Ten pritariame nuostatai, jos cituotos, kur Seimo nariai siūlo neišmokėti išeitinės išmokos“, – toliau dėstė A. Armonaitė.
Tiek STT, tiek eurokomisaras sako, kad rekomendacijų Lietuva gauna daug įvairių ir nuolatos, tačiau aklai skubėti jų įgyvendinti nereikia.
„Mes esame EBPO nariai, ir esame, ir stojome, kad gautume tų rekomendacijų, kad įgyvendintume geriausias praktikas. Tačiau visas rekomendacijas turime įvertinti, ar jos tinkamos mūsų realybei“, – pažymėjo V. Sinkevičius.
„Jei visa kita būtų įgyvendinta, o tik ši viena priemonė ne, – tada galbūt“, – sakė R. Kaziliūnaitė.
Prieš porą metų atlikta Antikorupcijos žvalgybos analizė rodo, kad valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse apie penktadalis darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais, o atskirose savivaldybių įmonėse giminaičių dalis siekia ir pusę darbuotojų skaičiaus. Tarp valstybės įmonės vadovų daugiau kaip ketvirtadalis priklausė kuriai nors politinei partijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Gimtadienį „Megoje“ šventė sūnus – dovanų netikėtai gavo mama
„Už šventę sūnui – dovana mamai“, – juokėsi kaunietė Aušra, tapusi viena iš prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vykstančio žaidimo „MEGOJE perki – DYSON kasdien laimi!“ laim...
-
Teisme – „GetJet Airlines“ ginčas su vyriausybine strateginių sandorių komisija1
Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados su...
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo6
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų2
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais56
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla9
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...