- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto paskolas Šveicarijos frankais prieš krizę ėmusių šalies gyventojų ginčai su "Nordea" banku parodė, kad Lietuvoje dar reikia griežtinti kreditų išdavimą, didinti besiskolinančių šalies gyventojų apsaugą bei jų finansinį išprusimą, pripažįsta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai.
Dauguma jų sutinka, kad valstybinės institucijos turėtų ieškoti būdų, kaip padėti už pigias paskolas norėjusiems įsigyti būstus žmonėms atsiskaityti su "Nordea" banku, tačiau dalis parlamentarų užsimena, kad komitetui nederėtų kištis į privačius banko ir jo klientų santykius.
S.Jakeliūnas: Lietuvos bankas situaciją galėtų įvertinti iš naujo
Komiteto vadovas "valstietis" Stasys Jakeliūnas sako, kad Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba "nepilnai atliko savo darbą" tiriant paskolas Šveicarijos frankais ėmusių "Nordea" banko klientų istoriją.
"Tos institucijos (Lietuvos bankas ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba - BNS) nepilnai atliko savo darbą. "Nordea" bankas, mano asmenine nuomone, pateikė tendencingą ir klaidinančią informaciją. Remiantis tuo, reikalingas kompromisinis sprendimas", - BNS teigė komiteto vadovas.
Anot S.Jakeliūno, dėl "Nordea" situacijos" reikėtų sekti Kroatijos, Lenkijos ir Vengrijos pavyzdžiu, kur valdžia taip pat prisideda prie problemos sprendimo, nes šiose šalyse ji didesnė, kadangi Šveicarijos frankais būsto paskolas buvo paėmę daugiau žmonių.
"Galime pasiūlyti bankui ("Nordea" - BNS) apsvarstyti kompromisinį sprendimą, kad ir bankas nepatirtų didelių nuostolių, ir klientai nekentėtų. Lietuvos banką galime įpareigoti valdyboje dar kartą apsvarstyti šį atvejį, įvertintų mūsų rekomendaciją", - tvirtino S.Jakeliūnas.
Lietuvos bankas dėl "Nordea" ir jo klientų, ėmusių būsto paskolas Šveicarijos frankais, yra pasisakęs, kad klientai "dėl savo išsilavinimo bei darbinės patirties" galėjo ir turėjo suprasti sudaromo su banku sandorio esmę. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba irgi yra konstatavusi, kad "Nordea" pateikė pakankamai informacijos ir klientai turėjo galimybę įvertinti rizikas.
S.Jakeliūnas sutinka, kad toks valstybinių institucijų verdiktas nėra palankus "Nordea" klientams.
"Mano subjektyviu vertinimu, teisme banko klientams galimybių yra labai mažai, nes visos institucijos, pradedant nuo paties komercinio banko iki priežiūros - Lietuvos banko ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, iš esmės yra banko pusėje", - BNS teigė komiteto vadovas.
Tačiau S.Jakeliūnui vis tiek kyla klausimas, ar skolindamas Šveicarijos frankais bankas suteikė visą informaciją apie įmanomas rizikas.
"Apie tos valiutos kurso svyravimus, ar pateikiant tą informaciją, ji nebuvo tendencingai ar klaidinančiai pristatoma. Iš tos informacijos, kuri ir dabar yra banko svetainėje, matosi, kad bankas galimai savo klientus klaidino ir jie paėmė paskolas galimai nepilnai suprasdami, kas gali atsitikti su jų paskolų dydžiu", - svarstė S.Jakeliūnas.
Jis įsitikinęs, kad Lietuvos banko vadovybė, iš naujo apsvarsčiusi situaciją, savo nuomonę galėtų ir pakeisti.
"Jis (Lietuvos bankas - BNS) gali pareikšti kitą nuomonę. Jeigu jis pritars mūsų pasiūlymui, kaip subalansuotam ir racionaliam, tai gali tapti ir argumentu komerciniam bankui kitaip elgtis, arba bent jau žmonėms ginčijant teisme - jie galėtų naudotis mūsų ir Lietuvos banko poziciją, motyvuojant, kad yra ir kita nuomonė", - teigė komiteto vadovas.
M.Majauskas: "Nordea" pamoka jau išmokta
Konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad pagrindinė "Nordea" užduota "šveicariška pamoka" jau išmokta - nuo liepos paskolas Lietuvoje bus galima išduoti tik ta valiuta, kokia kredito ėmėjas gaus pajamas. Pasak jo, dabar pats laikas sutelkti maksimalų dėmesį į gyventojų finansinio raštingumo didinimą.
"Turime stiprinti vartotojų pozicijas apsaugant nuo galimų rizikų jas perkeliant finansinėms institucijoms, nes jos turi daugiau patirties ir instrumentų. Vartotojus turime lygiagrečiai šviesti ir didinti jų finansinį raštingumą, kad priimdami sprendimus adekvačiai įvertinti rizikas. Turime spausti bankus, kad jie užtikrintų, jog kiekvieną kartą bendraujant su klientu, jiems prisiimant įsipareigojimus, jie būtų šviečiami", - BNS teigė M.Majauskas.
Jis mano, kad didžiąją finansinio raštingumo kėlimo naštos dalį turėtų prisiimti bankai bei siūlo apriboti galimybes teikti klientams rizikingus finansinius produktus.
"Jeigu teikia tas paslaugas, turi užtikrinti, kad jas pasirenkantys žmonės supranta, ką daro", - BNS teigė parlamentaras.
Tačiau M.Majauskas abejoja, ar Seimui derėtų kištis į konkrečius banko ir jo klientų tarpusavio santykius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dariaus ir Girėno stadione atidaryta nauja „Žalgirio“ atributikos parduotuvė
Dariaus ir Girėno stadionui tampant vis didesne traukos vieta, čia atsidarė ir nuolat veiksianti „Žalgiris Shop“ parduotuvė. Didžiausiame Lietuvos stadione, visai šalia Kauno sporto halės, įsikūrusi parduotuvė penktadienį oficiali...
-
Kauną pasiekė didžioji dalis unikalios „Mokslo salos“ ekspozicijos: prasideda montavimo darbai
Šią savaitę Nemuno salos prieigose pasirodė pirmieji vilkikai iš Lenkijos, atgabenę dalį mokslo ir inovacijų centro ilgalaikės ekspozicijos. Įrengimo darbai „Mokslo salos“ erdvėse prasidės jau netrukus ir turėtų būti baig...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...
-
Ministerija pradeda Nacionalinio kraujo centro vadovo paieškas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktoriaus pozicijai užimti. ...
-
Ministrė kviečia Japonijos įmonę „Sojitz“ kurtis Lietuvoje9
Ekonomikos ir inovacijų ministrė kviečia Japonijos automobilių, aviacijos ir transporto verslo bei infrastruktūros vystymo korporaciją „Sojitz“ kurtis Lietuvoje. ...
-
A. Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vokietijos kosmoso bendrovę OHB paragino plėsti bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis. ...
-
Vilniaus oro uostas ieško kavinių operatorių naujam terminalui
Bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško kavinių ir barų operatorių būsimam keleivių išvykimo terminalui Vilniaus oro uoste. LTOU ketvirtadienį pranešė paskelbusi patalpų nuomos konkursą, kuriame tikisi ir tarptautinių kompanij...
-
„Tele2“ tęsia palaikymą: kompensuoja tarptinklinio ryšio išlaidas vykstantiems į Ukrainą su misija
Jau šešioliktus metus trečią gegužės ketvirtadienį minima tarptautinė Vyšyvankos – tradiciniais raštais siuvinėtų marškinių – diena ragina prisiminti ir saugoti Ukrainos tradicijas bei paveldą. Ši...
-
„Capital Realty“ ir 20 NT agentūrų už kartelį – 0,7 mln. eurų baudų2
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Capital Realty“ ir su ja bendradarbiavusios 20 NT agentūrų sudarė kartelinį susitarimą ir taip apribojo konkurenciją, ketvirtadienį paskelbė Konkurencijos taryba. ...
-
Viceministrė: VERT galėtų būti suteikta galių kontroliuoti elektros sutarčių sąlygas
Tęsiantis ginčams tarp nepriklausomų elektros tiekėjų ir vartotojų, įskaitant ir vidutines bei dideles įmones, dėl baudų už nutrauktas sutartis, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkos reguliuotojui reikėtų suteikti daugiau...