„Taip. Yra pareikšti įtarimai koncernui“, - BNS antradienį sakė S.Urbanavičius.

„Šiandien Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus papirkimu ir prekyba poveikiu pareiškė juridiniam asmeniui – vienam didžiausių Lietuvoje koncernų. Atliekant ikiteisminį tyrimą politinės korupcijos byloje, surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 226 str. 3 d. (prekyba poveikiu) ir 227 str. 3 d. (papirkimas)“, - rašoma STT pranešime.

Anot jo, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad koncerno valdybos narys Raimondas Kurlianskis „MG Baltic“ naudai ir interesais valstybės tarnautojui, tuomečiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį.

Taip pat surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad R. Kurlianskis „MG Baltic“ naudai ir interesais tuomečiam Seimo nariui Eligijui Masiuliui už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą pasiūlė, susitarė duoti ir davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, rašoma STT pranešime.

Teisėsauga pernai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo - jame buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis įtariamas iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmęs per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Vykdydama tyrimą, Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pranešė įtarianti, kad R.Kurlianskis per Seimo narį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno naudai.

E.Masiulis įtariamas iš R.Kurlianskio kyšį paėmęs grynaisiais, tuo metu V.Gapšys kyšį galėjo gauti per politinės reklamos Darbo partijai nuolaidas koncerno valdomoje žiniasklaidoje, anksčiau skelbė prokurorai.

Vienas tiriamų epizodų šioje politinės korupcijos byloje susijęs su greitaisiais kreditais ir Seime svarstytomis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, kurios turėjo užkirsti kelią griežtesnėms kreditų taisyklėms.

Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad „MG Baltic“ galėjo daryti įtaką, Seimui svarstant nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos.

Vykstant šiam tyrimui, buvo apklausti ir kiti koncerno vadovai. Rugpjūčio pabaigoje pareigūnai kaip specialųjį liudytoją apklausė jo valdybos narį Romaną Raulynaitį, o rugsėjo pradžioje - kaip specialusis liudytojas apklaustas ir koncerno prezidentas D.Mockus.

Šis statusas byloje buvo suteiktas ir vėliau narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusiems savivaldybės tarybos nariui, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui ir parlamentarui Gintarui Steponavičiui. Specialaus liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.

Kaip liudytojai šioje byloje buvo apklausta didžioji dalis ankstesnės kadencijos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Toks statusas buvo suteiktas ir parlamentarui konservatoriui Mantui Adomėnui.

R.Kurlianskis dar 2015 metais susitikdavo su buvusiu VMI vadovu Dainoru Bradausku, kurį finansų ministras Vilius Šapoka šių metų sausį atleido iš pareigų, įtarus jį tekinus informaciją apie VMI atliekamus „MG Baltic“ bei „Vilniaus prekybos“ mokestinius patikrinimus.

Daugiau nei pusė milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus. 2015 metais grupės pardavimo pajamos siekė 539 mln. eurų, ji uždirbo 22,333 mln. eurų grynojo pelno - 66,1 proc. daugiau nei 2014 metais.

Grupei priklauso alkoholio gamintojos „Alita“ ir „Anykščių vynas“, „Stumbras“, taip pat prekybos alkoholiu ir tabako gaminiais įmonė „Mineraliniai vandenys“, žiniasklaidos grupė „MG Baltic Media“, valdanti LNK grupės TV kanalus, „Alfa Media“, „Mediafon“. Koncernui taip pat priklauso didžiausias Baltijos šalyse mažmeninis prekybos drabužiais tinklas „Apranga“, Kauno statybų bendrovė „Mitniją“, NT bendrovė „MG valda“, kuriai priklauso „Teniso pasaulis“, viešbutis „Artagonist“, logistikos bendrovė „Tromina“.

„MG Baltic“ susikūrė 1992 metais, kai D.Mockus pradėjo vadovauti investicinei bendrovei „Investicijų fondas“, kuri valdė 10 įmonių kontrolinius akcijų paketus ir dar 30-ties įmonių mažuosius akcijų paketus.

1993 metais susikūrė bendrovė „Mineraliniai vandenys“, tuomet valdžiusi vieną parduotuvę Vilniaus centre. Vėliau - 1995 metais - „Mineralinių vandenų“ įmonių grupė sujungta į „Minvistos“ holdingą ir pavadinta „MV Baltic“.

1993 metais pradėtas kurti ir kitas D.Mockaus verslas - prekyba drabužiais - tuomet privatizuota Valstybinė drabužių prekybos bazė, įkurta įmonė „Apranga“, o prie jos prijungus kitas įsigytas įmones, įkurtas holdingas „Ifanta“.

1995 metais buvo įsteigta prekybos sistema „Troja“. Vėliau ji sujungta su nekilnojamojo turto bendrovėmis, taip sukuriant „MG Valdos“ holdingą.

2000 metais skirtingi D.Mockaus verslai sujungti į vieną holdingą „Minvista“, o 2001 metais jis pervadintas į „MG Baltic“.

Tarp „MG Baltic“ ir kitos verslo grupės - „Vilniaus prekybos“ - buvo kilę ginčų. 2007-ųjų pabaigoje, stringant deryboms dėl nacionalinio investuotojo, kuris turėjo įgyvendinti pagrindinius šalies energetikos projektus, vienas „Vilniaus prekybos“ akcininkų Žilvinas Marcinkevičius viešai pavadino D.Mockų „šnipu“ ir apkaltino ryšiais su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. 2009 metų rugpjūtį didžiausias „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius viešai atsiprašė D.Mockaus už Ž.Marcinkevičiaus mestus kaltinimus.

Koncernui kritikos negailėjo ir šalies vadovė - Dalia Grybauskaitė 2014 metais sukritikavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbą ir teigė, kad „naujas formas įgavę oligarchiniai dariniai skaldo ir dalinasi Lietuvą“. Žiniasklaida spėliojo, jog šalies vadovės minėti dariniai buvo „MG Baltic“ ir koncernas „Icor“.

„MG Baltic“ neigia kaltinimus

Teisėsaugai pareiškus įtarimus papirkimu ir prekyba poveikiu vienam didžiausių Lietuvoje koncernų, Dariaus Mockaus valdomam „MG Baltic“, grupė pareiškė nepadariusi nusikaltimo, o pareikšti įtarimai yra „akivaizdus Specialiųjų tyrimų tarnybos ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro piktnaudžiavimas teise“.

„Pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei paties koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės“, - rašoma „MG Baltic“ pranešime spaudai.

Teisėsaugos sprendimą „MG Baltic“ apskundė generaliniam prokurorui. Koncerno advokatas Linas Belevičius BNS sakė, kad skundas įteiktas pirmadienį. Anot jo, įtarimus prokuroras Justas Laucius surašė vasario 23 dieną, o oficialiai koncernui jie įteikti antradienį.

Anot koncerno, pareikšti įtarimai neapriboja juridinio asmens veiklos, todėl nei koncerno, nei jo valdomų bendrovių kasdienei veiklai jis įtakos neturės.

„Atrodo, kad devynis mėnesius žaidžiamam ir jau gerokai išsikvėpusiam žaidimui nuspręsta suteikti šiek tiek daugiau intrigos. Greičiausiai to ir reikėjo tikėtis, tačiau STT taktika glumina – net baudžiamasis įstatymas buvo papildytas taip, kad juridinį asmenį būtų galima kaltinti iš esmės už bet kurio greta esančio žmogaus veiksmus“, - pranešime sakė „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus.

„Manau, kad tokiu būdu tiesiog siekiama įtarimais užkrėsti kuo daugiau koncerno žmonių, o pačiai organizacijai padaryti kuo didesnę žalą. Jei tokie veiksmai atspindi valstybės požiūrį į verslą, susimąstyti yra apie ką“, - pridūrė jis.

Anot koncerno vadovo, „įtarimų turinys nesiskiria nuo tos selektyvios informacijos, kuri nuo pat skandalo pradžios 2016 metų gegužę buvo paslaugiai teikiama žiniasklaidai ir yra ne kartą paskelbta viešai“.

„Jokių naujų versijų ar faktų mes neišgirdome, todėl toks veiksmas atrodo perteklinis ir labiau primena psichologinį spaudimą nei nuoseklią tyrimo plėtotę. Kad ir kaip būtų, baigiamasis žodis tokio pobūdžio ginčuose Lietuvoje priklauso teismui, todėl palaukime proceso pabaigos“, - sakė D.Mockus.

Teisininkai: pasitvirtinus įtarimams „MG Baltic“ veikla gali būti apribota

Pasitvirtinus teisėsaugos įtarimams politikų papirkimu ir prekyba poveikiu verslininko Dariaus Mockaus valdomam koncernui „MG Baltic“, pastarojo veikla galėtų būti laikinai apribota arba jis turėtų sumokėti baudą, sako teisininkai. Be to, koncerno įmonėms galėtų būti uždrausta dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

„Dominuojančios sankcijos juridiniams asmenims gali būti arba įmonės likvidavimas, arba veiklos apribojimas. (...) Negaliu pasakyti, ar praktikoje buvo likviduojama įmonė, nes tai turėtų būti daroma tuo atveju, kai įmonė įsteigta neteisėtai veiklai. Šiuo atveju, kai kalbama apie įmonę, kurį užsiima komercine-ūkine veikla, kuri yra leidžiama, licencijuojama, bet galbūt įmonės vadovai kažką nusikalstamai atlieka ir tai duoda naudos pačiai įmonei, tai atsakomybės taikomos ir pačiam juridiniam asmeniui, tačiau jo nelikviduojant. Gali būti tam tikram laikui apribojama veikla, gali būti ir kažkokios finansinės sankcijos“, - BNS sakė advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka.

Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis BNS teigė, kad Baudžiamasis kodeksas juridinams asmenims numato iki 50 tūkst. MGL dydžio baudą (šiuo metu - 1,9 mln. eurų) arba veiklos apribojimą nuo 1 iki 5 metų. Kodekse taip pat yra numatomas ir juridinio asmens likvidavimas.

„Šalia baudžiamųjų, ko gero, svarbiausia pasekmė – draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad tiekėjas negali dalyvauti konkurse, jei dėl jo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už padarytus nusikaltimus“, - BNS sakė S.Bikelis.

R.Jurkos teigimu, paprastai įtarimai juridiniam asmeniui pareiškiami po to, kai jie pareikšti ir su juo susijusiam fiziniam asmeniui.

„Paprastai juridiniam asmeniui įtarimai pareiškiami, jeigu yra pareikšti įtarimai ir fiziniam asmeniui - to paties juridinio asmens vadovui, vadovaujančio sluoksnio asmeniui ar asmeniui, kuris įmonės vardu priima sprendimus. Konkrečiu atveju įtarimai yra pareikšti vienam iš įmonės vadovų („MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui - BNS), teisėsaugos institucijos nustato, kad tas fizinis asmuo galimai savo neteisėtais veiksmais atliko tam tikrus veiksmus, kurie galbūt atlikti juridinio asmens naudai ar jo vardu. Tokiu atveju pareigūnai turi pagrindą reikšti įtarimus ir juridiniam asmeniui, jeigu tas fizinis asmuo veikė su juridinio asmens žinia, o iš to naudos turėjo ar buvo manoma, kad turės, ir juridinis asmuo“, - BNS komentavo teisininkas.

Anot jo, teisėsaugos pareiškiami įtarimai juridiniam asmeniui pasitaiko ne dažnai, o vienas žinomiausių tokių atvejų buvo Darbo partijos byla.

Lietuvos teisės instituto atstovo S.Bikelio teigimu, Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2014 metais įtarimai buvo pareikšti 33, o 2015 metais - 38 juridiniams asmenims. 2016 metų ataskaitoje nurodyti tik 5 atvejai, tačiau S.Bikelis abejoja, ar tai nėra sisteminė klaida. S.Bikelio teigimu, 2014 metais FNTT pradėjo 18 ikiteisminių tyrimų, kur įtarimai pareikšti juridiniams asmenims, 2015 – 16, STT - atitinkamai 3 ir 1.

„Daugiausiai tai ekonominiai, finansiniai nusikaltimai - aplaidus arba apgaulingas apskaitos tvarkymas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas arba šių dokumentų nepateikimas, sukčiavimas“, - komentavo S.Bikelis.