„Lietuvos geležinkeliams“ dėl išardytų bėgių

„Tai, kad, siekdama apsisaugoti nuo konkurencijos, įmonė išardo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, neturi precedento ir yra nepriimtina“, - pareiškė už konkurencijos politiką atsakinga eurokomisarė Margrethe Vestager (Margreta Vestager).

Komisija nustatė, kad išardžius bėgių kelią Lenkijos koncernui „Orlen“ tenka krovinius į Latviją vežti gerokai ilgesniu maršrutu. Anot Komisijos, „Lietuvos geležinkeliai“ neįrodė, kad išardyti bėgių kelią reikėjo dėl objektyvių priežasčių.

Lietuva baudą gali skųsti Liuksemburge veikiančiam Europos Sąjungos teismui. Be to, baudos sumokėjimas nepanaikintų prievolės pašalinti pažeidimą, o nukentėjusios šalys galėtų reikšti ieškinius.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę BNS teigė, kad Lietuva išnaudos visas teisines galimybes įrodyti savo tiesą.

Šios sudėtingos situacijos šaknys driekiasi dar į tuos laikus, kai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė mažiausiai galvojo apie Lietuvos valstybę.

Gavusi „Orlen“ skundą, Europos Komisija 2011 metais atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkelių“ patalpose ir 2013 metaus pradėjo oficialią antimonopolinių taisyklių pažeidimo tyrimo procedūrą.

„Orlen“ valdo naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose ir Būtingės terminalą.

Rugsėjo pradžioje S. Skvernelis pranešė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl išardyto geležinkelio. Tuomet premjeras sakė, kad pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas.

Tačiau Latvija praėjusią savaitę oficialiai įteikė notą su reikalavimu atstatyti ruožą ir atkurti galimybę krovinius gabenti Latvijos geležinkeliais.

Pernai pavasarį skelbta, kad EK Lietuvai pateikė ultimatumą, kad už išardytą ruožą įmonė turėtų būti išskaidyta arba sumokėti baudą, siekiančią iki 10 proc. apyvartos, arba 43 mln. eurų, bei atstatyti ruožą, o tai galėtų kainuoti dar 20 mln. eurų.

Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo. Tuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, joje susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius, o „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavo Stasys Dailydka.

Sieks mažiausios žalos „Lietuvos geležinkeliams“

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako, kad po Europos Komisijos (EK) pirmadienį įmonei skirtos beveik 28 mln. eurų baudos bus siekiama mažiausios žalos įmonei.

Bendrovė pranešė, kad detaliai išnagrinės pirmadienį EK paskelbtą sprendimą dėl Rengės geležinkelio ruožo ir apsispręs, kaip toliau elgtis.

„Šį paveldėtą klausimą, kaip ir kitas iš praeities pasivejančias problemas, mes sieksime išspręsti ekonomiškai optimaliausiu ir mažiausiai žalos „Lietuvos geležinkeliams“ sukeliančiu būdu. Kol kas dar anksti kalbėti, kurį kelią pasirinksime, nes norime įsigilinti į EK argumentus – tam turime laiko“, - pranešim spaudai sako M.Bartuška.

EK pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.

„Lietuvos geležinkeliai“ per tris mėnesius turi parengti ir suderinti su EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per 2 mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas ES Bendrajam Teismui.

„Lietuvos geležinkelių“ teigimu, Rengės geležinkelio ruožas buvo vienas iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, bet ne vienintelis. Jis išardytas, nes buvo itin prastos būklės ir nebesaugus naudoti, tačiau ir toliau užtikrinamos galimybės susisiekti geležinkeliu su Latvija. 2007 metais, kai dar buvo naudojamas Rengės ruožas, iš Lietuvos į Latviją vežta 675 tūkst. tonų naftos produktų.

Kai Rengės ruožas nebebuvo naudojamas, anot „Lietuvos geležinkelių“, iš Lietuvos į Latviją išvežtų naftos produktų kiekis svyravo nuo 480 tūkst. iki 941 tūkst. tonų per metus. Praėjusiais metais iš Lietuvos į Latviją geležinkeliu pervežta 844 tūkst. tonų naftos produktų.

Svarstoma, ar skųsti EK sprendimą

Europos Komisijai (EK) pirmadienį skyrus valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ beveik 28 mln. eurų baudą, susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako, kad Lietuvos interesai bus ginami visomis teisinėmis priemonėmis.

„Šios sudėtingos situacijos šaknys driekiasi dar į tuos laikus, kai „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė mažiausiai galvojo apie Lietuvos valstybę. Šiuo metu naujoji Bendrovės vadovybė gilinasi į Europos Komisijos sprendimą. Aišku viena - naudosime visas teisines priemonės, kad apgintume Lietuvos interesus. Tuo pačiu metu dedame visas pastangas, kad su Europos Komisija vyktų sklandus ir konstruktyvus dialogas“, - BNS atsiųstame komentare sako R.Masiulis.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę BNS taip pat teigė, kad Lietuva išnaudos visas teisines galimybes įrodyti savo tiesą.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS teigė, kad kol kas svarstoma, ar skųsti EK sprendimą. Nusprendus bylinėtis, būtų sprendžiama ir dėl išorės teisininkų paslaugų. Anot jo, šiuo metu bendrovei teisiniais klausimais Briuselyje atstovauja Didžiosios Britanijos advokatų kontora „Linklaters“.

Ginče su EK dėl Rengės ruožo „Lietuvos geležinkelius“ anksčiau konsultavo JAV advokatų kontoros „Mayer Brown“ padalinys Briuselyje „Mayer Brown Europe Brussels“ ir Lietuvos advokatų kontora „Cobalt“. Pastarosios vadovaujantis partneris Irmanas Norkus BNS teigė, kad su „Lietuvos geležinkeliais“ Rengės klausimu nedirba jau kurį laiką.

EK pirmadienį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad įmonė apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.

Geležinkelio ruožas iš Bugenių į Rengę: svarbiausios datos

Europos Komisijai (EK) pirmadienį nusprendus skirti beveik 28 mln. eurų baudą valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ už išardytus bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, BNS primena svarbiausias šios istorijos datas.

2008 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo remontuoti avarinės būklės 19 kilometrų ilgio geležinkelio atkarpą nuo Mažeikių iki Latvijos sienos - ruožą Bugeniai-Rengė, kuriuo „Orlen Lietuvos“ produkciją į Latviją vežė „Latvijos geležinkeliai“, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas.

Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. „Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi.

2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį

2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui.

2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką.

2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“.

2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles.

2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai.

2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos

2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S.Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas.

2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą (angl. statement of objection).

2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą.

2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra aprengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų.

2015 m. liepos 30 d. S.Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose.

2016 m. gegužės 24 d. R.Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“.

2016 m. gegužės 25 d. R.Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos.

2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“.

2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas.

2017 m. spalio 2 d. EK „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad įmonė apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.

Šiame straipsnyje:

Lietuvos geležinkeliai