- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dar visai neseniai itin valstybės vadovų ir politikų kritikuoti vidiniai sandoriai, kuriais buvo apraizgyti "Lietuvos geležinkeliai", pakils lyg feniksas iš pelenų? Toks klausimas kyla paanalizavus tai, kas vyksta "Lietuvos geležinkelių" skelbiamuose dešimčių milijonų vertės konkursuose.
Milijonai – antrinei įmonei
Valstybės įmonės "Lietuvos geležinkeliai" (LG) rangos darbų konkursuose tarp kitų pretendentų dalyvauja ir seniai veikianti jos antrinė bendrovė "Geležinkelio tiesimo centras".
Konkurentų teigimu, tai nuolat sukelia įtampą ir įtarimų, konkursai net būna stabdomi dėl nelabai suprantamų priežasčių, o laimėtojų vietų dalybos primena ekstrasensų mūšius.
Įmonės "Lietuvos geležinkeliai" Pirkimų centro direktorius Donatas Malaškevičius, kalbinamas dienraščio "Klaipėda" žurnalistų, tesugebėjo pasakyti, jog žino tik tokį miestą Klaipėda, o kokia padėtis viešųjų pirkimų srityje, LG Pirkimų centro vadovas nepanoro atskleisti.
"Aš negaliu komentuoti tam tikrų dalykų, Komunikacijos skyrius tai daro. Taip, suprantu, kad tai rimti dalykai, bet aš nesu įgaliotas komentuoti viso to", – pareiškė D.Malaškevičius.
O gal logiškai paaiškinama visos tos painiavos priežastis yra ta, kad konkursuose dalyvaujančios antrinės LG įmonės "Geležinkelio tiesimo centras" finansine gerove yra suinteresuoti patys "Lietuvos geležinkeliai"?
Klausimai suglumino
Ši aplinkybė ir kelia daugiausia klausimų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog įmonės "Geležinkelių tiesimo centras" kova milijoninės vertės konkursuose yra visiškai suprantama.
Tačiau kaip vertinti tai, jog vadinamajai dukterinei įmonei tokį užsakymą teiktų "motininė" įmonė, kad ir priklausanti valstybei?
Jei tokiame konkurse dalyvautų privati bendrovė, pasitelkusi dar ir savo antrinę įmonę, iš karto kiltų įtarimų dėl konkurencijos mažinimo.
Vis dėlto LG generalinis direktorius Mantas Bartuška tikino, jog jam nesuprantama, kodėl kam nors gali kilti klausimų dėl tokių viešųjų konkursų aplinkybių.
Dienraščio kalbinti ekspertai pabrėžė, jog LG antrinė įmonė "Geležinkelių tiesimo centras" viešuosiuose konkursuose iškyla kaip pagrindinis rinkos žaidėjas. Anksčiau ši įmonė didelių projektų įgyvendinime dalyvaudavo kaip subrangovė ir toks jos statusas esą buvęs tarsi nerašytas įstatymas, kurį žinojo visi rangovai.
M.Bartuška patikino, jog "Geležinkelių tiesimo centras" konkursuose dalyvaudavo anksčiau ir dalyvauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
"Įmonė turi savo partnerių. Turi tam tikras kompetencijas, kurias gali panaudoti. Geležinkelių infrastruktūros direkcija skelbia tam tikrus konkursus, kuriuose dalyvauja ši įmonė. Tai yra atskiros organizacijos, turinčios savo tikslus", – argumentavo M.Bartuška.
Sąlyga – bėgių skaičius
Tačiau peržvelgus LG skelbto viešojo konkurso geležinkelio remonto ir priežiūros darbų, kurių preliminari vertė arti 100 mln. eurų, konkurso sąlygas, matyti, jog kova už išskirtinį skaidrumą geležinkeliečių viešuosiuose konkursuose gali būti vertinama kaip deklaratyvus dalykas.
"Konkurso sąlygose galima aptikti įrašą, kuris paaiškins, kodėl Lietuvoje geležinkelių remonto darbai prieinami tik "Geležinkelių tiesimo centrui". Sąlygose nurodyta, jog įmonė privalo pateikti penkerių metų konkrečių darbų sąrašą bei specializuotą geležinkelių remonto technikos sąrašą, kurios Lietuvoje, be minėtos "dukterinės" įmonės, daugiau niekas neturi", – pažymėjo ekspertas.
Tačiau LG generalinis direktorius M.Bartuška mušėsi į krūtinę, pabrėždamas, jog šiai antrinei įmonei nesudarinėjamos išskirtinės sąlygos.
"Sprendžiant iš to, kiek dalyvių mums pavyksta pritraukti į konkursus, matyti, jog išskirtinių sąlygų nėra. Konkurencija mums leidžia pasiekti geriausias kainas. Mūsų tikslas – sąžiningi konkursai ir geriausios kainos. Kadangi įmonė didelė, yra užtikrinama, jog tie patys asmenys nedalyvautų skirtingose organizacijose", – aiškino generalinis direktorius.
Reikia darbo ir pinigų
Pasak M.Bartuškos, antrinės įmonės dalyvavimas konkurse nėra jokia išskirtinė praktika.
"Tai vyksta ir kitose valstybės valdomose įmonėse ir holdinguose. Kai įmonių grupė yra didelė, tokios veiklos gali viena kitą papildyti, nesuteikiant išskirtinių sąlygų. Mano galva, tegul įmonė dalyvauja konkursuose, nei siekia vidinių sandorių. Laimi – valio. Nelaimi – gal kitur laimės, konkursai vyksta ir kitose šalyse", – paaiškino M.Bartuška.
Paklausus, ar įmonė "Geležinkelių tiesimo centras" veikia pelningai, M.Bartuška kiek sutriko.
"Ji veikia. Kaip ir kiekviena rangovinė įmonė, gali turėti ciklus, bet jos planas – veikti pelningai. Jei ji būtų nuostolinga, apie jos veiklą būtų galima svarstyti ateityje", – patikino M.Bartuška.
O štai ekspertų pastebėjimuose galima atrasti kitokių įžvalgų.
"Įmonė nėra pelninga, kalbame apie itin specializuotą bendrovę. Peržvelgus tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenis, manome, jog sėkmė viešuosiuose konkursuose nusisuko nuo šios įmonės. 2015 m. įmonė dalyvavo 33 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 11 (33 proc.) jų. 2016 m. įmonė dalyvavo 33 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 15 (45 proc.). 2017 m. įmonė dalyvavo 40 viešųjų pirkimų, laimėjo 4 (10 proc.). 2018 m. įmonė dalyvavo 2 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo abiejuose", – duomenų pateikė ekspertas.
Tame pačiame tinklalapyje pažymėtas ir šios įmonės darbuotojų skaičiaus žymus svyravimas.
"Juos visus reikia išlaikyti. Tad aiškėja natūralus atsakymas: jiems visiems verkiant reikia darbų", – replikavo verslininkas.
Sandoriai už 429 mln. eurų
Tad ar iš tiesų naujoji "Lietuvos geležinkelių" vadovybė padarė viską, jog būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl valstybinio konglomerato veiklos skaidrumo?
LG vadovauti 2016-ųjų pabaigoje pradėjęs M.Bartuška karjeros pradžioje itin akcentavo siekį išgyvendinti vidinių sandorių praktiką valstybinėje įmonėje.
Tuomet paaiškėjo: LG su antrinėmis įmonėmis 2011–2015 m. sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems subrangovams.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tokių sandorių.
Bausmė už kyšius – baudos?
Dienraštis pasidomėjo dviejų STT pradėtų tyrimų, kuriuose buvo minimi korupciniai susitarimai, baigtimi.
Pernai liepą STT Klaipėdos valdybos pareigūnai ėmėsi ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo ir papirkimo vykdant viešuosius pirkimus įmonėje "Geležinkelio tiesimo centras". Tuomet buvo sulaikyti keturi asmenys, darbo vietose ir namuose atliktos kratos.
Buvo minima, kad "Geležinkelio tiesimo centro" projektų vadovai savo ir kitų naudai reikalavo ir priėmė kyšį iš įmonių vadovų už pagalbą laimint remonto darbų viešąjį pirkimą.
Už kyšį taip pat pažadėta, kad įmonių vadovai ateityje gaus pasiūlymus ir pagalbą dalyvaujant "Geležinkelio tiesimo centro" skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti2
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Gimtadienį „Megoje“ šventė sūnus – dovanų netikėtai gavo mama
„Už šventę sūnui – dovana mamai“, – juokėsi kaunietė Aušra, tapusi viena iš prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vykstančio žaidimo „MEGOJE perki – DYSON kasdien laimi!“ laim...
-
Teisme – „GetJet Airlines“ ginčas su vyriausybine strateginių sandorių komisija1
Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados su...
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo6
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų2
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais56
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...