- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl koronaviruso pavasarį apribojus oro susisiekimą, Lietuvos oro uostams po kelių mėnesių pertraukos liepą atnaujinus apie 70 skrydžių krypčių, stebimos teigiamos atsigavimo tendencijos. Vis dėlto situacijai dėl viruso blogėjant, visiško atsigavimo gali tekti laukti ilgiau nei planuota.
„Matome, kad Lietuvos ekonomika labai gerai susitvarkė su pirmaisiais pandemijos iššūkiais ir rodikliai iš esmės gali reikšti, jog daugelio sričių atsistatymas mūsų šalyje vyks greičiau nei užsienyje. Tai itin svarbu ir vertinant mūsų šalies aviacijos sektoriaus augimo potencialą artimoje ateityje“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Lietuvos oro uostai birželio pabaigoje prognozavo, kad skrydžiai į praėjusių metų lygį grįš 2021 metų pabaigoje, tačiau dabar prognozuojama, kad visame pasaulyje tai įvyks tik 2023-2024 metais.
Pasak A. Stikliūno, dabar tendencijos – optimistiškesnės nei tikėtasi. Preliminariais duomenimis, liepą trijuose šalies oro uostuose sulaukta apie 165 tūkst. keleivių – ketvirtadalio pernai liepą buvusio srauto, tačiau jis buvo tris kartus didesnis nei birželį (42,6 tūkst.).
Žinant tai, kad praėjusių metų liepą-rugpjūtį turėjome daugiau nei 90 krypčių – šių metų rezultatas pandemijos kontekste yra tikrai geras.
„Žvelgiant į bendras Europos aviacijos tendencijas – Lietuva atitinka keleivių atsistatymo tempus ir dinamiką, o kai kuriais atvejais matome ir greitesnio atsistatymo ženklus“, – sakė A. Stikliūnas.
Anot jo, aviacijos verslo atsigavimui didžiausios įtakos turės vakcina nuo koronaviruso.
„Tai dar priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurių turbūt viena pagrindinių – vakcinos prieš COVID-19 patvirtinimas ir platus pritaikymas pasaulyje“, – BNS teigė A. Stikliūnas.
Anot jo, iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų dabar skraidinama 70 krypčių, o rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje planuojama atnaujinti dar bent šešias.
„Žinant tai, kad praėjusių metų liepą-rugpjūtį turėjome daugiau nei 90 krypčių – šių metų rezultatas pandemijos kontekste yra tikrai geras“, – teigė A. Stikliūnas.
Lietuvos oro uostuose krovinių srautas liepą didėjo 5 proc. Šį augimą lėmė Kauno oro uoste 15 proc. išaugę metiniai krovinių srautai
Lietuvos oro erdvė keleiviniams skrydžiams ir keltams buvo uždaryta balandžio 4-ąją. Pirmieji skrydžiai po karantino pradėti atnaujinti nuo gegužės vidurio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti1
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Gimtadienį „Megoje“ šventė sūnus – dovanų netikėtai gavo mama
„Už šventę sūnui – dovana mamai“, – juokėsi kaunietė Aušra, tapusi viena iš prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vykstančio žaidimo „MEGOJE perki – DYSON kasdien laimi!“ laim...
-
Teisme – „GetJet Airlines“ ginčas su vyriausybine strateginių sandorių komisija1
Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados su...
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo6
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų2
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais56
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla9
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...