- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendrovės „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas sako, kad prieš dvejus metus prasidėję ir dabar pabaigos link einantys su įmone susiję teisiniai procesai vyksta aštrios konkurencijos ir rinkimų fone, ir į tai esą reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.
„Nenorėčiau tikėti, kad tie procesai kieno nors užsakyti, bet sutapimų pernelyg daug“, – sako V. Puidokas.
Vieši procesiniai veiksmai bendrovės atžvilgiu buvo pradėti beveik prieš dvejus metus, primenama bendrovės pranešime. 2017 m. balandžio 19-20 dienomis bendrovės administracinėse patalpose Panevėžyje Specialiųjų tyrimų tarnybos(STT) pareigūnai vykdė kratas, susipažino su juos dominančia įmonės dokumentacija, apklausė darbuotojus. Tuo metu įtarimai buvo pareikšti dviem bendrovės „Panevėžio keliai“ vadovaujantiems darbuotojams. Įmonė teigia, kad, sprendžiant iš STT pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, realiai tyrimas buvo vykdomas jau 2016 metais. Po trejus metus trukusio darbo pareigūnai teigia nustatę, kad valstybei esą galėjo būti padaryta 47,5 tūkstančių eurų žala.
Šių metų sausio 4 dieną bendrovei „Panevėžio keliai“ pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiklą. Dokumentą įteikė STT, paskelbusi, kad bendrovės darbuotojai galimai kurstė valstybės tarnautojus piktnaudžiauti tarnyba. Šių metų sausio 21 dieną STT pareigūnai pranešė apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, o vasario 15 dieną baigėsi susipažinti su tyrimo dokumentais – dešimtimis bylos tomų – skirtas terminas. Byla bus perduota teismui.
Bendrovės vadovo teigimu, padidintą tarnybų dėmesį kompanijai pirmiausia reikėtų vertinti itin aštrios konkurencinės aplinkos fone.
„STT pareikšti įtarimai, be abejonės, kenkia mūsų reputacijai. Nepriklausomai nuo to, ar kada nors ilgainiui jie virs pagrįstais kaltinimais, ar bus įrodyti teisme“, – sako „Panevėžio kelių“ vadovas.
Virmantas Puidokas / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Anot jo, tyrimo apimtis, trukmė, kiti ypatumai bei tyrimo eigos komunikacija verčia abejoti, ar nekaltumo prezumpcija lietuviško kapitalo įmonei dar egzistuoja. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, bendrovės darbuotojai teikė parodymus ir paaiškinimus jau ikiteisminio tyrimo metu, o pati bendrovė pateikė kitą tyrimui reikalingą informaciją.
Bendrovės vadovas taip pat siūlo atkreipti dėmesį į sudėtingą politinę situaciją šalyje, lemtą artėjančių rinkimų. Ji, anot V. Puidoko, kelių sektoriuje galimai sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai, kai valstybės įmonėms suteikiamas pranašumas, subsidijuojant biudžeto lėšomis tam tikras jų veiklas. Tuo pačiu valstybės įmonės konkuruoja rinkoje su privataus kapitalo įmonėmis dėl valstybinių užsakymų. Kelininkų bendruomenė tokios politikos atžvilgiu savo kritiką esą yra išsakiusi ne kartą.
„Šiame kontekste itin atidžiai vertiname prokurorų, ikiteisminį tyrimą vykdančių tarnybų veiksmus, jų atstovų daromus išankstinius viešus pareiškimus, žiniasklaidos išnaudojimą. Nenorėčiau tikėti, kad tie procesai kieno nors užsakyti, bet sutapimų pernelyg daug. Pavyzdžiui, neaiškiomis aplinkybėmis paviešinama uždaro teismo posėdžio medžiaga, atskleidžiama privataus pobūdžio informacija ir pan.“, – sako V. Puidokas.
Pasak V. Puidoko, teisinėje valstybėje įstatymai valstybės institucijoms yra delegavę įrodinėjimo pareigą, o kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jo statuso, numato teisę į gynybą. Su pareigūnais bendradarbiaujame ir bendradarbiausime, įrodysime, jog esame nekalti.
Bendrovės „Panevėžio keliai“ vadovas tikina, kad kompanijos ir jos darbuotojų interesai yra ginami visomis teisinėmis priemonėmis.
ELTA primena, kad 2017 m. balandį bendrovę krėtė STT. Dviem bendrovės darbuotojams pareikšti įtarimai, kad jie galėjo piktnaudžiauti kelių remonto viešuosiuose pirkimuose, jų darbo vietose buvo atliktos kratos.
Pernai Susisiekimo ministerija taip pat paskelbė 33-ijų pasirinktų valstybinės reikšmės kelių audito rezultatus. Auditas parodė, kad be defektų – tik 4 iš audituotų kelių, 29 iš 33 kelių – nekokybiški. Susisiekimo ministerijos teigimu, iššvaistyta 16 mln. eurų.
Tyrimas atskleidė, kad kompromisai kelių kokybei buvo daromi ne tik vykdant rangos darbus, bet ir projektavimo metu, siekiant sumažinti statybos kaštus, teigiama audito išvadose.
Specialistų vertinimu, šių defektų pasekmė – 5 metais arba ketvirtadaliu trumpesnis nei privalo būti kelių tarnavimo laikas.
Tikrinti keliai statyti bei rekonstruoti 2008-2017 metais. Bendra jų rekonstrukcijos ir statybos kaina yra 67 mln. eurų. Paslėptiems defektams garantija galioja 20 metų.
Tarp įmonių rangovių, kurias palietė auditas, minėti ir „Panevėžio keliai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais33
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla8
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...
-
J. Petrauskienę antrai kadencijai siūloma skirti Valstybės duomenų agentūros vadove
Valstybės duomenų agentūros vadove antrai kadencijai siūloma skirti dabartinę įstaigos direktorę Jūratę Petrauskienę. ...
-
IAE valdyboje liko tie patys nepriklausomi nariai bei valstybės tarnautoja
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdyboje liko tie patys trys nepriklausomi nariai ir valstybės tarnautoja. ...
-
Teismas panaikino 4,8 mln. eurų „Alvoros“ turto areštą
Vilniaus apygardos teismas panaikino strateginio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos pagrindinės rangovės „Alvorai“ 4,8 mln. eurų vertės turto areštą, trečiadienį pranešė „Alvora“. ...
-
„Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusi įmonė D. Matijošaičiui klausimų nesukėlė76
Viešojoje erdvėje kilus diskusijai dėl „Vičiūnų“ gamyklą Kaliningrade įsigijusios įmonės, „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis teigia, kad jam pačiam informacija apie „Gruppa Okean“ ...