- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio prašymą įvertinti, ar atsakingų institucijų ir jų darbuotojų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo arba tarnybos pareigų neatlikimo požymių, kai 2013 m. dviem uždarosioms akcinėms bendrovėms buvo išduoti leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus ir kai 2015 m. šie leidimai buvo panaikinti.
Tyrimą atsisakyta pradėti atlikus papildomus veiksmus ir surinkus patikslintus duomenis, pranešė Generalinė prokuratūra.
STT Administravimo valdyboje priimtame nutarime konstatuojama, kad pareiškimo nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie leistų įtarti, kad nurodytose situacijose galimai buvo padaryta nusikalstama veika.
S. Skvernelis į Generalinę prokuratūrą kreipėsi šių metų gegužę. Pateiktą medžiagą pagal kompetenciją buvo pavesta įvertinti STT.
Išnagrinėjusi pareiškimą gegužės 28 d. STT priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau, susipažinęs su šiuo nutarimu ir pareiškimo nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius STT nutarimą panaikino ir pavedė STT patikslinti duomenis apie pareiškime nurodytas aplinkybes.
Toks nutarimas buvo priimtas siekiant užtikrinti, kad išnagrinėjus pareiškimą procesinis sprendimas būtų priimtas objektyviai bei išsamiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir atsakius į visus pareiškime keliamus klausimus.
„Esminis aspektas, dėl kurio kilo abejonės atsakingų institucijų pareigūnų veiksmais bei priimtais sprendimais, yra dviejų uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinės bendrovės „Lesto“ 2013 m. pasirašyti ketinimų protokolai ir jų priedai, tiksliau – skirtingos, o tam tikrais atvejais, kaip rodo turimi duomenys, –kintančios, kompetentingų valstybės institucijų nuomonės dėl detaliojo plano reikalingumo nurodytais atvejais“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.
Remiantis surinktais duomenimis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sausį priimtu sprendimu administracinėje byloje, STT nutarime nurodoma, kad net ir šiuo metu nėra aišku, ar pasirašant ketinimų protokolus turėjo būti pridėti dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano galiojimą, nes minimų protokolų pasirašymo metu galiojusioje Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijoje nustatytas reikalavimas dėl detalaus plano buvo sąlyginis.
Nutarime, kuriuo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodoma, kad nesant teisinio aiškumo dėl detaliojo plano reikalingumo, nėra galimybės nustatyti, kaip būtent turėjo veikti arba neveikti valstybės tarnautojai ir pareigūnai, todėl negalima ir įvertinti, ar šie asmenys veikė arba neveikė neteisėtai, pažymima pranešime.
STT priimtame nutarime taip pat pabrėžiama, kad Energetikos ministerijos bei kitų institucijų raštai, liudytojų apklausų metu gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad prieš priimant sprendimus stabdyti, o vėliau ir naikinti minimus leidimus, buvo siekiama išsiaiškinti dėl šiems leidimams taikytinų teisės aktų reikalavimų. Tačiau, kaip jau minėta, reglamentavimas nebuvo vienareikšmis, o institucijų nuomonės – išsiskyrė.
„Tokiomis aplinkybėmis valstybės tarnautojo susidaryta nuomonė dėl teisės aktų reikalavimo turinio ir šios nuomonės pagrindu atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami vien dėl tos priežasties, kad vėliau šie sprendimai buvo peržiūrėti ir pakeisti institucijų nustatyta tvarka (šiuo atveju – administracinių teismų). Todėl Energetikos ministerijos tarnautojų (pareigūnų) veiksmai, kuomet ta pati situacija buvo vertinama dvejopai, nesant kitų duomenų apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, negali būti vertinami kaip nusikalstami“, – nurodoma STT nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šis nutarimas gali būti skundžiamas prokurorui, o dėl skundo priimtas prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
ELTA primena, kad ministras pirmininkas dvejones dėl „Lietuvos energijos“ pradėjo kelti, kai sukritikuota Energetikos ministerijos taikos sutartis su „Danpower“ dėl šios jėgainės Kaune. S. Skvernelis Seime yra pareiškęs, kad 2014 metais „Lietuvos energija“, Vyriausybės patarėjai, specialiųjų tarnybų darbuotojai nusprendė, kad privačios investicijos, pavyzdžiui, Vokietijos „Danpower“, turi būti stabdomos, nes trukdo atliekų deginimo jėgainių projektams.
S. Skvernelis pareiškė, kad „Lietuvos energijos“ atliekų deginimo jėgainių projektai, jo nuomone, gali būti korupciniai ir gali būti stabdomi.
Jis teigė, kad medžiaga perduota STT, Generalinei prokuratūrai. Tačiau tą kartą tyrimą pradėti atsisakyta.
Gegužę S. Skvernelis paprašė tyrėjų įvertinti ir tai, ar 2015 m. panaikinant leidimus „Danpower“ projektų plėtrai valdininkų veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo arba tarnybos pareigų neatlikimo požymių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Tele2“: augimą lėmė nuoseklios investicijos į tinklo modernizaciją bei klientų patirties gerinimą
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ skelbia pirmojo 2024 m. ketvirčio finansinius rezultatus. Dėl nuoseklių bendrovės investicijų į tinklo plėtrą, modernizaciją ir klientų patirties gerinimą toliau auga operatoriaus klient...
-
Seime liko paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė pataisoms, sudarančioms palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje pastatyti ...
-
„Investuok Lietuvoje“ vadovas: „Rheinmetall“ Lietuvoje gali rasti įvairių partnerių3
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant statyti artilerijos šovinių gamyklą Lietuvoje ir pradedant ieškoti vietos partnerių, tokių potencialių bendrovių yra nemažai, sako agentūros „Investuok Lietuv...
-
„Citus“ projektai: sparčiai besivystančioje sostinės vietoje – naujas, kokybiškas 78 butų projektas
Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanija „Citus“ jau pažįstamoje lokacijoje, Justiniškėse planuoja naują būsto projektą. Sidaronių gatvėje, netoli Pilaitės, Vakarinio aplinkkelio ir vilniečių pamėgto, didžiausio ...
-
I. Šimonytė: „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą gali būti išnaudojamas gąsdinant dalį visuomenės20
Vokietijos gynybos pramonės atstovei „Rheinmetall“ planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įr...
-
„Kauno autobusai“ kviečia kolekcionuoti „Žiogus“
Kauno viešasis transportas turi vieną moderniausių bilietų sistemų visoje Lietuvoje, o besinaudojančių ja kasmet vis daugėja – šių metų sausio mėnesį fiksuotas rekordinis 100 mln. e. bilietas. Minint „Kauno autobusų“...
-
Išskirtinėje vietoje – prestižiniai „Kauno panoramos“ apartamentai
Žaliakalnyje, Pelėdų kalno pašonėje, naujakurių laukia išskirtiniai „Kauno panoramos“ apartamentai, pritaikyti patogiam ir tvariam gyvenimo ritmui. Projekto išskirtinumas – kvapą gniaužiantys Kauno vaizdai, kuriais...
-
Lietuvos bankas: bankų pelnas pernai augo du kartus4
Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Seime – valstybės ir vietos gynybos pramonės ryšius skatinančios pataisos
Seimui ketvirtadienį teikiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos, kurios leistų į valstybės vykdomą karinės technikos įsigijimą įtraukti Lietuvos įmones. ...
-
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams3
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. ...