- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tik Lukšių pieninė turi teisę gaminti Europos Komisijos saugomu produktu pripažintą lietuvišką sūrį "Liliputas". Tokį sprendimą paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
Teismas uždraudė pieno perdirbimo įmonei "Pieno žvaigždės" naudoti UAB "Marijampolės pieno konservai" priklausančios Lukšių pieninės sūrio prekės ženklą "Liliputas". "Pieno žvaigždės" sūrį "Liliput" pardavinėjo Rusijoje iki 2014-ųjų vasaros, kai buvo paskelbtas embargas. Vilniaus apygardos teismas taip pat patenkino Lukšių pieninės pateiktą 14,7 tūkst. eurų ieškinį dėl patirtos turtinės žalos.
Tai ne paprastas ginčas
Pieno perdirbimo bendrovę "Marijampolės pieno konservai" valdančios įmonės "Karpis" savininkas Raimondas Karpavičius, mano, kad ši istorija turi kriminalinio atspalvio. Anot jo, niekas to neakcentuoja, visi kalba, vyksta ginčas.
"Čia ne ginčas, – įsitikinęs R.Karpavičius. – Čia visiškas rinkos žaidimo taisyklių nepaisymas. Pirmą kartą per 30 metų susidūriau, kad taip nekvalifikuotai, vulgariai elgtųsi Lietuvoje veikianti kompanija. Ir pasaulyje niekas patikėti negali, kas čia per elgesys."
Įmonės "Karpis" vadovo teigimu, Rusijoje konkurentams registravus prekės vardą "Liliput", "Lukiškių pieninė" praktiškai turėtų pasitraukti iš rinkos. Tiesa, ji į į didžiąją kaimynę šiuo metu prokukcijos neeksportuoja. O jei eksportuotų?
"Keisčiausia, kad tas "Liliput" gaminamas Austrijoje ir vežamas į Rusiją, – neslėpė apmaudo R.Karpavičius. – Tas jų gaminys buvo pasirodęs ir Lietuvoje, pats mačiau, nusipirkau Klaipėdos turguje.
Mums labai svarbi kokybė, nes kad ir kur vežtume savo produkciją – tiek į Ispaniją, tiek į Angliją, Lenkiją, tiek į didžiules Kinijos, Honkongo rinkas – saugome savo vardą, savo prekės ženklus. Nes mūsų produkcija yra išskirtinai aukštos kokybės."
Mums labai svarbi kokybė, nes kad ir kur vežtume savo produkciją – tiek į Ispaniją, tiek į Angliją, Lenkiją, tiek į didžiules Kinijos, Honkongo rinkas – saugome savo vardą, savo prekės ženklus.
Apginti vartotojai
"Ėmėmės apginti ne tik šio sūrio vardą, pirmiausiai turi būti apgintas vartotojas, – sako šiuo metu UAB "Marijampolės pieno konservai" vadovaujantis Rimas Varkulevičius. – Kitos įmonės produktas liliputo pavadinimu, pagamintas Austrijoje, negali būti lietuviškas sūris "Liliputas". Kitoje šalyje pagamintas gaminys neturėtų teršti šio vardo."
Ar normalu, kad skirtingi produktai tiekiami praktiškai tuo pačiu pavadinimu? Paragavęs pigesnio, bet prastesnės kokybės maisto, žmogus gali nusivilti apskritai visomis to pavadinimo prekėmis. Net nepabandys brangesnio.
"Teismas ir pripažino, kad vyksta nesąžininga konkurencija, – paaiškino R.Varkulevičius. – Mes šiuo procesu ir norime apsiginti. Mūsų visa Lukšių pieninės produkcija nėra pati pigiausia, bet tai natūralūs sūriai, sūreliai. Pažiūrėkite, kiek juose yra varškės, – 80 proc. O kai kurių kitų konkurentų nesiekia 50 proc. Be abejo, visada rinkdamasis produktus sieksite geresnės kokybės. Yra toks posakis, kad jei nevalgysi maisto kaip vaistų, vaistus valgysi kaip maistą. Jis labai teisingas."
R.Varkulevičius pastebi, kad žmonės dabar daug dėmesio skiria sveikesnei mitybai. O UAB "Marijampolės pieno konservai", valdantys 100 proc. Lukšių pieninės akcijų, šia byla siekė atkreipti visuomenės dėmesį, kad jos negalima apgaudinėti visokiais priedais, pakaitalais – varškė, pieno produktai turi ir būti pieno produktai.
Rinka – ne visagalė
Dažnai mėgstama sakyti, kad reikia kuo mažiau draudimų, rinka sureguliuos, ką žmogui rinktis. Ar praktiškai vienodais pavadinimais prekių platinimą gali teisingai sureguliuoti rinka?
"Negali, – neabejoja UAB "Marijampolės pieno konservai" vadovas. – Rinka veikia pagal pigiausios kainos dėsnį. Kaip atpinga? Pridedama įvairių cheminių priedų, kvapų, papildų, Neaišku, kokių padarinių tai gali turėti ateities žmonių kartoms. Rinka to nesureguliuos. Visi turi žinoti, koks yra maisto poveikis organizmui, kokia mitybinė vertė. Mūsų produktas ne tik unikalus, bet ir sveikas. Tai parodė dešimtmečiai. O savininkai stengiasi išsaugoti visas gamybos tradicijas."
R.Varkulevičiaus teigimu, "Liliputo" pagaminama nedaug dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, bakterijos gyvena tik toje vietoje, kur yra Belvederio sūrinė. Kai Europos Komisijoje bendrovė pristatė šį savo gaminį, buvo pripažinas geografinis jo išskirtinumas. Lukšių pieninė didžiuojasi ne tik savo puikiu "Liliputo" sūriu, pelniusiu ne vieną tarptautinį apdovanojimą, kitais kokybiškais gaminiais, bet ir savo istorija. Šalia senosios Belvederio pieninės yra buvusi net sūrininkų mokykla.
Nedidelis ieškinys
Lukšių pieninės ieškinys "Pieno žvaigždėms" labai nedidelis – vos 14,5 tūkst. eurų. R.Varkulevičius paaiškino, kad tikrojo "Liliputo" gamintojams pinigai šio teismo proceso metu nėra svarbiausia: "Norėjome iškelti rinkos, konkurencijos švarumo problematiką. Tokius ginčus sprendžiant pasaulyje, komercinėje praktikoje ieškiniai skaičiuojami jei ne dešimtimis milijonų, tai milijonais eurų. Nes įmonei buvo daroma žala. Tačiau didžiausia žala vis dėlto buvo daroma rinkai, produkto prestižui. Lietuvoje nėra tiek daug produktų, kuriais galėtume didžiuotis pristatant tarptautinei rinkai ar gaunant išskirtinumo ES zonoje patvirtinimus. Savaime aišku, mums svarbus ir ekonominis aspektas. Įmonė sąžiningai puoselėja savo produktą dešimtmečiais, investuoja į jo rinkodarą ir tyrimus. Visa tai atliekama Lukšių pieninėje. Ir kontrolė gerokai didesnė, mes produkciją tikriname ne tik Lietuvos, bet ir užsienio laboratorijose. O paskui atsiranda kažkokia kita įmonė, mato, kad geras produktas, ir sugalvoja pabandyti nukopijuoti. Paprastai tokius veiksmus verslo visuomenė, politinė visuomenė smerkia. Tas pasmerkimas turėtų būti išreikštas ir Lietuvoje.
Šįsyk teismas pasižiūrėjo teisine prasme. Bet reikėtų įvertinti ir komercinę bei vartojimo reikšmę. Įstatymai teisingai pritaikyti, tačiau problema turi daug platesnį kontekstą – vartotojas daug kur apgaudinėjamas dėl mažesnių kainų, dėl bendrų etikečių. Daug kas renkasi prekę pagal šalį gamintoją, pagal įmonę gamintoją, o tai aiškiai nenurodoma."
R.Varkulevičius apskritai apie Lietuvą, kaip maisto produktų gamintoją, kalba su pasididžiavimu. Anot jo, maistas yra ne tik Lietuvos nacionalinis turtas. Mūsų maisto pramonė pagamina produkcijos du kartus daugiau, nei gali eksportuoti. Lietuvos žemės ūkis yra svarus ir pagal tradicijas, ir pagal savo ekonomiką, nors kartais yra nepasitenkinimo, kad mažos kainos.
"Tačiau gražu pasižiūrėti, kai ateini į prekybos centrus ir matai šimtus metrų lentynų su lietuviškais produktais. Jie dominuoja. Tai reiškia, kad esame tvari valstybė ir tai turėtume išlaikyti", – priduria UAB "Marijampolės pieno konservai" vadovas.
Konkurentai patylėjo
"Pieno žvaigždės" teismui tvirtino nemanančios, kad žodžiai "Liliputas" ir "Liliput" yra panašūs. Šioje bendrovėje šiuo metu vyksta vadovų pokyčiai, generalinis direktorius Aleksandras Smaginas iš pareigų pasitraukė balandžio 30-ąją. Sausio pradžioje nutrūko ir valdybos pirmininko Audriaus Statulevičiaus, įgaliojimai. Pastarasis užima ir "Pieno žvaigždžių" finansų direktoriaus postą, jis "Kauno dienos" suteikta galimybe pakomentuoti teismo sprendimą nepasinaudojo.
Saugomas Europos
UAB "Lukšių pieninė" yra viena seniausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonė, veikianti nuo 1926-ųjų. Gamina daug įvarios produkcijos, o žinomiausias gaminys – puskietis cilindro formos sūris "Liliputas". Jis nokinamas Belvederio sūrinėje, veikiant išskirtinei mikroflorai. Prekės ženklui registruoti paraiška pateikta 2010-aisiais. 2015 m. Lukšių pieninės sūrį "Liliputas" Europos Komisija įtraukė į saugomų produktų sąrašą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Tele2“: augimą lėmė nuoseklios investicijos į tinklo modernizaciją bei klientų patirties gerinimą
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ skelbia pirmojo 2024 m. ketvirčio finansinius rezultatus. Dėl nuoseklių bendrovės investicijų į tinklo plėtrą, modernizaciją ir klientų patirties gerinimą toliau auga operatoriaus klient...
-
Seime liko paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų1
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė pataisoms, sudarančioms palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje pastatyti ...
-
„Investuok Lietuvoje“ vadovas: „Rheinmetall“ Lietuvoje gali rasti įvairių partnerių3
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant statyti artilerijos šovinių gamyklą Lietuvoje ir pradedant ieškoti vietos partnerių, tokių potencialių bendrovių yra nemažai, sako agentūros „Investuok Lietuv...
-
„Citus“ projektai: sparčiai besivystančioje sostinės vietoje – naujas, kokybiškas 78 butų projektas
Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanija „Citus“ jau pažįstamoje lokacijoje, Justiniškėse planuoja naują būsto projektą. Sidaronių gatvėje, netoli Pilaitės, Vakarinio aplinkkelio ir vilniečių pamėgto, didžiausio ...
-
I. Šimonytė: „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą gali būti išnaudojamas gąsdinant dalį visuomenės20
Vokietijos gynybos pramonės atstovei „Rheinmetall“ planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įr...
-
Lietuvos bankas: bankų pelnas pernai augo du kartus4
Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Seime – valstybės ir vietos gynybos pramonės ryšius skatinančios pataisos
Seimui ketvirtadienį teikiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos, kurios leistų į valstybės vykdomą karinės technikos įsigijimą įtraukti Lietuvos įmones. ...
-
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams3
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. ...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...