Rezultatai suprastėjo

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ pranešė, kad per šių metų trečiąjį ketvirtį uždirbo 2,13 mlrd. eurų grynojo pelno, arba per 26 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Prastesnius rezultatus, anot koncerno, lėmė vienkartinės išlaidos, iš viso apie 1,6 mlrd. eurų, susijusios su perkainojimo padariniais dėl grupės sustabdytos veiklos Rusijoje ir išlaidų, susijusių su „Porsche“ pirminiu viešuoju akcijų siūlymu (IPO).

Kaip ir kitos Vokietijos automobilių gamintojos, įskaitant „Mercedes-Benz“ ir BMW, „Volkswagen“ netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą sustabdė eksportą į Rusiją ir uždarė vietos gamyklas.

Rugsėjį prabangių sportinių automobilių gamintoja „Porsche“ debiutavo Frankfurto biržoje, surengdama vieną didžiausių IPO Europoje per pastaruosius kelerius metus. Tikimasi, kad „Volkswagen“ dalį lėšų, surinktų per IPO, panaudos investicijoms į elektromobilius.

Vis dėlto „Volkswagen“ pajamos trečią ketvirtį smarkiai išaugo – iki 70,7 mlrd. eurų. Gamintojai tikisi, kad šįmet pardavimo pajamos bus 8–13 proc. didesnės nei 2021-aisiais.

Pardavė daugiau

„Mercedes-Benz Group AG“ tvirtina grynąjį pelną trečiąjį metų ketvirtį padvigubinęs, pardavimų pajamos dėl šoktelėjusios paklausos ir kainų išaugo 19 proc.

Palyginti su tuo pačiu 2021-ųjų laikotarpiu, grynasis pelnas ūgtelėjo nuo 1,868 mlrd. iki 3,923 mlrd. eurų, pelnas iki mokesčių ir palūkanų atskaičiavimų (EBIT) – 72 proc. (iki 5,34 mlrd. eurų), įplaukos – nuo 31,647 mlrd. iki 37,716 mlrd. eurų.

Lengvųjų automobilių gamybos padalinio „Mercedes-Benz Cars“ įplaukos augo 26 proc. (iki 28,21 mlrd. eurų), nedidelės keliamosios galios sunkvežimių „Mercedes-Benz Vans“ – 22 proc. (iki 4,31 mlrd. eurų), o mobilumo paslaugų padalinio „Daimler Mobility“ – sumenko 4 proc. (iki 6,6 mlrd. eurų).

„Mercedes-Benz“ lengvųjų automobilių gamyba padidėjo 34 proc. (iki 534,3 tūkst.), pardavimai – 38 proc. (iki 530,4 tūkst.), o nedidelės keliamosios galios sunkvežimių – atitinkamai 31 proc. (iki 108,9 tūkst.).

Bergždžios investicijos

JAV automobilių pramonės grandas „Ford Motor Co.“ trečiąjį šių metų ketvirtį patyrė grynąjį nuostolį dėl didelių nurašymų, susijusių su autonominio vairavimo technologijų projekto „Argo Al“ uždarymu.

Bendrovė pranešė, kad grynieji nuostoliai liepos–rugsėjo mėnesiais sudarė 827 mln. JAV dolerių, palyginti su 1,832 mlrd. dolerių grynuoju pelnu per tą patį laikotarpį pernai.

„Ford Motor Co.“ nutraukė investicijas į startuolį „Argo Al“, motyvuodama jo nerentabilumu. Iniciatyva „Argo AI“ siekta sukurti ir komercializuoti ketvirtojo lygio transporto autonomiją, kuriai nereikalingas vairuotojas ir kuri leistų jam miegoti kelionės metu. Tačiau tokiam produktui, kuris pradėtas 2017-aisiais ir turėjo būti pristatytas dar pernai, sukurti prireikė dar kelerių metų ir milijardinių investicijų. Praeitą metų ketvirtį „Ford Motor Co.“ nurašymai dėl šio sprendimo siekė 2,7 mlrd. dolerių.

„Ford Motor Co.“ taip pat atsisakė verslo Rusijoje – bendros įmonės su Rusijos automobilių gamintoja „Sollers“ 49 proc. akcijų paketo.

Rusijai padės Uganda

Iš Rusijos pasitraukus didžiausiems pasaulio automobilių gamintojams, jų vietas mėgina užimti šio verslo pradinukai.

Vienas jų – Ugandos bendrovė „Kiira Motors Corporation“, kurios 96 proc. akcijų priklauso valstybei. Ugandos vadovai jau pažadėjo Rusijai tiekti savo elektromobilius, nors ką tik pradėjo jų masinę gamybą neseniai įrengtame fabrike.

Elektromobilis „Kiira EV“, kurį afrikiečiai planuoja eksportuoti į Rusiją, yra maždaug 3 m ilgio dvivietė transporto priemonė. Kėbulas – iš plastiko, ličio jonų akumuliatoriaus talpa – 40 Ah, vienos įkrovos pakanka nuvažiuoti 80 km.

Dviejų durų hibridinis „Kiira EV Smack“ – beveik 5 m ilgio, elektrinio variklio galingumas – 107 AG, didžiausias automobilio greitis – 140 km per val.

„Kiira EV“ preliminari kaina – 20,1 tūkst. eurų, „Kiira EV Smack“ – 31 tūkst. eurų. Tai sužinoję rusai išsižiojo, nes, pavyzdžiui, dvivietis elektrinis „Citroen Ami“ kainuoja 8,9 tūkst. eurų, „Kia Picanto“ – 12,1 tūkst. eurų, „Toyota Aygo“ – 14,4 tūkst. eurų.