Quantcast

Kompozitorius A. Klova amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje

  • Teksto dydis:

Trečiadienį popiet į paskutinę kelionę palydėtas kompozitorius Algirdas Klova.

Amžinojo poilsio 63-ečius metus ėjęs A. Klova atgulė sostinės Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

Kompozitorius, muzikologas, multiinstrumentininkas staiga mirė liepos 16-ąją.

„Jis buvo visų galų meistras – ir rašyti, ir groti, ir kurti, ir megzti ryšius, ir kitiems padėti, visada buvo šiltas ir draugiškas žmogus“, – BNS sakė Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Radvilė Buivydienė.

A. Klova gimė 1958 metais Kaune, jis buvo vienas pirmųjų folk-jazz propaguotojų šalyje.

1983-iaisiais baigė Lietuvos konservatorijos Juliaus Juzeliūno klasę.

1983–1991 m. dirbo Lietuvos radijo garso režisieriumi. 1984–1988 m. vadovavo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ instrumentinei grupei. 1991–1994 m. buvo radiofono „Vilniaus varpas“ muzikos redaktorius ir laidų vedėjas.

Nuo 1992 m. su A. Luniu organizavo tarptautinį instrumentinį folkloro festivalį „Griežynė“. 1995 m. Lietuvos country muzikantų asociacijos įkūrėjas, viceprezidentas, 1996–1999 m. prezidentas. Nuo 2001 m. „Blue grass“ tarptautinės asociacijos narys ir atstovas Lietuvai.

1980 m. įkūrė country muzikos grupę „Kikilis“ ir iki 1985 m. jai vadovavo, 1988 m. įkūrė folkloro ansamblį „Vydraga“, jam vadovavo.

1996 m. subūrė „Country Blues Session Band“, kuris 1999 m. konkurse „Country Europa Mrągowo“ laimėjo II premiją.

Jis sudarė ir išleido daugiau kaip dešimt lietuvių muzikos folkloro rinkinių, savo kūrybos ir ansamblio „Vydraga“ kompaktines plokšteles, knygas „JAV fidlerių melodijos“ (2000), „JAV vaikų dainos“ (2002).

A. Klova koncertavo Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Švedijoje), kaip solistas ir su ansambliais dalyvavo festivaliuose su džiazo, roko, country muzikantais.

Jo kūrybai būdingas melodingumas, improvizaciškumas, joje gausu liaudies muzikos elementų, yra ir minimalizmo bruožų.

A. Klova apdovanotas įvairiais apdovanojimais ir premijomis, 2003 metais tapo „LATGA-A“ metų autoriumi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Verkykla

Verkykla portretas
Panašus i palangos versliūga
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių