Istorinė epocha, kurioje gyveno Mykolas Kleopas Oginskis, suformavusi jį kaip asmenybę, menininką, seniai liko praeityje, bet mes ir šiandien gyvai jaučiame jo kūrybinį palikimą.  M. K. Oginskio kūrinio „Atsisveikinimas su Tėvyne“ perfrazavimas į „Sugrįžimas į Tėvynę“, puiki proga prisiminti šios iškilios asmenybės  nuopelnus  Lietuvos  ir Europos istorijai.  Projekto tikslas - atskleisti M. K. Oginskio kūrybą ir laikmetį, kuriame jis gyveno,  architektūros, interjerų, kostiumų paveldą per meną. M. K. Oginskio patriotizmo dvasia įkvėpė šiuolaikinius menininkus atkurti to laikmečio didingumą tapybos kūriniuose.

Su Abiejų Tautų Respublikos istorija siejamam visuomenės veikėjui, politikui, diplomatui, garsiam kompozitoriui ir menų mecenatui M. K. Oginskiui įamžinti pakviesti Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos menininkai sukūrė įdomų vizualinį pasakojimą apie žymiojo didiko gyvenimą ir jo paveldą šiandien, pakvietė susimąstyti apie bendrą istorinę atmintį ir kultūrą vienijančią figūrą.  Projekto dalyvių, kuriuos įkvėpė polonezo melodija, tapyba žavi nutapytų vaizdų įtaigumu ir menine forma. Jų paveikslus sieja panašios idėjos, motyvai ir įvaizdžiai.

Tapytoja Indra Grušaitė drobėje „Ilgesio melodija“ meistriškai įpina grojančio M. K. Oginskio figūrą, po  neaprėpiamą Rietavo peizažą išsibarstę pianino klavišai kuria ilgesio nuotaiką,  Aurimas Eidukaitis diptike „Paskutinė graži rudens diena“  nostalgiškai rūmų interjero dalį patalpina istoriniame Rietavo rūmų fone, tik M. K. Oginskio portretas ir rojalis byloja apie liūdną kompozitoriaus likimą. Angelina Banytė diptike „M. K. Oginskiui“ be užuolankų atkartoja Polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“  natas ir parko alėją, kurioje prakilniu ilgesiu vilnija polonezo melodija. Broniaus Rutkausko „Atspindžiai“, lyg pro užuolaidos šydą atsispindi to laikmečio prabangos detalės, portretas ir M. K. Oginskio mūza, įkvėpėja -  Marija de Neri. Artūras Kavaliauskas tapybos darbe  „Oginskis. Laiškai apie muziką“ rūmus įkurdina muzikiniame instrumente, kurio akordai smelkiasi į žmonių širdis, įsiūbuodami jausmų ir vaizduotės gelmes. Patricija Jurkšaitytė drobėje achromatinėmis spalvomis sustiprina dvaro interjero kilnumą, rimtumą ir iškilmingumą, o vienintelis objektas – prabangus fotelis byloja apie tai, kad galbūt čia mėgo sėdėti M. K. Oginskis, kuris mąstė apie ateitį, tautos likimą. Jauna tapytoja Gabrielė Šermukšnytė palieka erdvę pačiam žiūrovui susikurti savo vaizdinį apie kompozitoriaus M.K. Oginskio muzikinį palikimą „Kuriame istoriją“. Lenkų dailininkas Jerzy Wojciech Bielecki drobėje „Tolimas laikas“ drobėje įkurdina simbolius, susijusius su M. K. Oginskiu ir to laikmečio istorija. Baltarusijos dailininkai Nadežda Livinceva ir Vaclav Sporskij parodai pateikė M.K. Oginskio portretus „Sugrįžimas“, „Michal Oginski“.

Paroda veikia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje Šv. Jono g. 11, Vilniuje.

Parodą galima apžiūrėti iki š. m. vasario 8 d.