- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje bus pristatyta muziejuje eksponuojama instaliacija ,,Tautiška giesmė“. Šio unikalaus kūrinio autorius Julius Žėkas skaitys pranešimą ,,Slapta himno virtuvė'' ir ves seminarą „Kultūrinė edukacija“, skirtą visiems kultūros sektoriaus darbuotojams.
Instaliacija yra apkeliavusi daugybę Lietuvos ir užsienio muziejų, o jos autorius – mokslininkas ir menininkas J. Žėkas – įgyvendinęs daugybę įvairių mokslinių-meninių projektų ir yra žinomas kaip puikus kultūros politikos, vadybos ir projektų finansavimo specialistas.
Menų sintezės judėjimo „Sintezija“ autorių kolektyvo sukurta instaliacija „Tautiška giesmė“ (2010) – tarpdisciplininio meno kūrinys, sujungęs garso, vaizdo, kompiuterinių ir lazerių technologijų dėmenis. Jį būtų galima apibūdinti kaip valstybės himną, išgirstą ir perteiktą kitaip, t. y. šiuolaikinio meno kalba, suderinusia mokslą su menininko fantazija, naujas technologijas su tradiciniu amatu, teigia menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė.
Nacionalinių vertybių apmąstymo ir aktualizavimo šaltiniu tapo Lietuvos himnas „Tautiška giesmė“, sukurtas Vinco Kudirkos 1898-aisiais, pirmą kartą atliktas viešai 1905 metais. Sovietmečiu drausta ir tildyta „Tautiška giesmė“ buvo neblėstančių tautinių vertybių ir valstybingumo siekių simbolis ne vieną okupaciją patyrusioje šalyje. Deja, praslinkus dviem dešimtmečiams po nepriklausomybės atkūrimo, atrodo, kad globalizacijos ir demokratijos sąlygomis, niveliuojantis tautinėms vertybėms, vėl reikia stiprinti istorinę atmintį, suteikti visuomenei sąmoningo pasirinkimo orientyrus. Todėl, remiantis skirtingų meno (muzikos, dailės, poezijos) ir mokslo (fizikos, akustikos, fonologijos) bei technologijų (spektrografinė analizė, kompiuterinės technologijos, lazerių iliuminacija) sąveika, siekiama iškelti svarbiausias nacionalines vertybes, vizualizuoti jų simbolį – ištisų lietuvių kartų patriotiškumą palaikiusią ir nepriklausomybę įasmenininusią „Tautišką giesmę“.
Kauno valstybinio choro ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro atliekamo himno garsai paverčiami vaizdu spektrografinės analizės būdu. Vaizdinė garsų schema, kurioje spalvos atspindi garso intensyvumą (raudona spalva – silpniausius, mėlyna – stipriausius garsus), o jų išsidėstymas – garso bangų dažnius bei jų pokyčius, išausta kompiuterinėmis staklėmis 0,72 x 3,14 m dydžio audinyje. Kodėl pasirinkta tekstilė? Audinio-tinklo struktūra optimaliai tinka perteikti garso prigimtį, kadangi metmenų ir ataudų sampynos yra tarsi koordinačių sistema, kurioje galima įausti aukštų ir žemų garsų – spalvinių dėmių derinius, atspindėti vibracijų specifiką. Išausta juosta ritmiškai „pjaunama“ besisukančiu lazerio spinduliu (elektronikos ir mechanikos inžinierius ir konstruktorius Algis Sakalauskas).
Instaliacija, pasak menotyrininkės dr. L. Šatavičiūtės-Natalevičienės, populiarina tautinę kultūrą šiuolaikinio meno kalba. „Sintezijos“ autorių kolektyvas analizuoja Lietuvos himną racionaliu žvilgsniu. Dabarties lietuvių naujojo meno sraute tai savitas kūrinys, suteikiantis galimybę žiūrovams ne tik girdėti muziką, bet ir sekti jos pokyčius, išreikštus audinyje, apšviestus judančio lazerio spindulio. Skirtingai nuo daugelio tarpdisciplininio meno darbų, kuriuose muzika sudaro tik foną arba papildo nutapytą, išaustą ar medijų priemonėmis užfiksuotą vaizdą, šioje instaliacijoje susiduriame su lygiaverčiais elementais, kurie išauga vienas iš kito ir visiškai nauja forma pratęsia ankstesnio idėją.
Himnas – ženklas, vaizdinys, simbolis – įgauna vaizdinį pavidalą audinyje, kuris pats savaime yra vertybė. Audinys – svarbiausia daugiakomponenčio kūrinio dalis (tekstilininkė Žydrė Ridulytė), į jį krypsta žiūrovų akys, audinyje ieškoma atsakymo į klausimą – kas tai? Tačiau tekstilę instaliacijoje gali suvokti ne tik kaip garso vizualizaciją, bet ir kaip savarankišką estetinę visumą, kurioje gilių raudonų, geltonų, mėlynų tonų deriniai kuria dramatišką nuotaiką, o jų išdėstymas trūkinėjančio ritmo horizontale – dinamikos, dramatizmo ir muzikalaus plazdėjimo įspūdį, su jam būdingais aukštais ir žemais garsais, vidinio jausmo tėkme ir kulminacija.
Tad vaizdo konstrukcija, grįsta abstrakčiu spalvų dėmių niuansavimu, kurį teikia žakardo technika, jų ryškumu, apimtimi ir optimalia vieta kompozicijos visumoje, nėra tik bedvasė spalvų dėmių grandinė, bet plati žmogiškų jausmų amplitudė, teigia menotyrininkė. Pasak jos, daugiatekstė naujoviška estetika praplečia lietuvių šiuolaikinio meno ribas, kartu lakoniškai nusakydama esmę, iškeldama tai, kas svarbiausia.
„Tautiška giesmė“ – intelektualaus ir stereotipų nepaisančio darbo vaisius – patvirtina, kad tradicinė tautos kultūra nėra statiška sistema, kad istorinę atmintį ir tautinį tapatumą galima palaikyti tiek tradiciniais, tiek inovatyviais kūriniais. Išgirdęs paskutinius „Tautiškos giesmės“ akordus „Vardan tos Lietuvos / Vienybė težydi“, kviečiančius vienytis tėvynės labui, suvoki dar vieną instaliacijos prasminį klodą – ne tik tėvynės meilės, būties esmės, bet ir komunikavimo, menininkų pastangų vienybės ir kultūrinio bendrumo jausmą. Galbūt eksperimentine dvasia persmelkta instaliacija taps naujo stiliaus, peržengusio vienos šalies ribas, paremto meno ir mokslo sandrauga, pradžia, – svarsto menotyrininkė dr. L. Šatavičiūtė-Natalevičienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
„Kino pavasario“ savaitgalis: ką dar suspėti pažiūrėti?
Daugiau nei savaitę Lietuvos kino sales žiūrovų pripildęs kino festivalis „Kino pavasaris“ artėja link pabaigos. Laiko iki kovo 27-osios beveik nebeliko, tad norimus pažiūrėti filmus reikia susiplanuoti iš anksto – seansai spa...
-
„Dvi viename“: bendra skaitomiausių rašytojų knyga
Pernai Vilniaus knygų mugėje dalydamos autografus dvi šalies bibliotekose skaitomiausios autorės – Irena Buivydaitė ir Jolita Herlyn – juokavo: jei viena negalėtų baigti savo romano, tai tikrai padarytų kita. ...
-
Vilniaus Antakalnio kapinėse palaidotas režisierius R. Tuminas12
Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, palaidotas režisierius Rimas Tuminas. ...
-
Vilniuje – atsisveikinimas su režisieriumi R. Tuminu9
Antradienį Vilniuje prasidėjo atsisveikinimas su režisieriumi Rimu Tuminu. Tarti paskutinį „sudie“ renkasi artimieji, bičiuliai, kolegos ir R. Tumino talento gerbėjai. ...
-
Atsisveikinimas su R. Tuminu: durys bus atviros visiems3
Kovo 6-ąją miręs režisierius Rimas Tuminas bus palaidotas trečiadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. ...
-
„Kino pavasaryje“ – speciali sporto filmų programa
Prisodrinta adrenalino – taip galima apibūdinti penktadienio vakarą pristatytą naująją Lietuvos olimpinės komandos „LTeam“ ir „Kino pavasario“ kartu parengtą sporto filmų programą, kurioje – filmai, pasakojantys api...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino1
Šiandien prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27 d. į šalį atidėti visus kitus savo planus. Festivalį atidarė nelengvas, bet būti...
-
Ką suspėti pažiūrėti „Kino pavasaryje“?2
Ką tik prasidėjęs festivalis „Kino pavasaris“ įgauna pagreitį: neabejojame, kad didžiuosius, ne kartą spaudoje aptartus filmus, jau nusižiūrėjote, organizatorių, kino kritikų rekomendacijas perskaitėte, savo kalendorių susiplanavote. ...
-
29–asis „Kino pavasaris“ prasidėjo – daug ypatingų renginių ir į gera keičiančio kino
Ketvirtadienį prasidėjęs Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ kviečia atsiduoti dviejų savaičių kino šventei ir iki pat kovo 27–osios į šalį atidėti visus kitus savo planus. ...