- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vilniuje įvyko O. Koršunovo eskizo premjera pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“
-
Vilniuje įvyko O. Koršunovo eskizo premjera pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“
-
Vilniuje įvyko O. Koršunovo eskizo premjera pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“
-
Vilniuje įvyko O. Koršunovo eskizo premjera pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“
-
Vilniuje įvyko O. Koršunovo eskizo premjera pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“
-
Vilniuje įvyko O. Koršunovo eskizo premjera pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“
-
Vilniuje įvyko O. Koršunovo eskizo premjera pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“
-
Vilniuje įvyko O. Koršunovo eskizo premjera pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Kantas“
2024-aisiais minimos 300-osios vokiečių klasikinės filosofijos pradininko Imanuelio Kanto (1724–1804) gimimo metinės. Minėdamas šią sukaktį, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu vasario 21 d. pakvietė žiūrovus į dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Kantas“ eskizą-skaitymus, kuriuose vaidino gausus būrys publikos pamiltų aktorių.
„Seniai išgyvenau tokį malonumą stebėdamas savo pjesės repeticijas, kažkas panašaus buvo su spektakliais „Madagaskaras“ ar „Išvarymas“, o tai reiškia – labai seniai. Beje, kai dar sausio mėnesį repetavome ne scenoje, o repeticijų salėje su langais, įvyko stebuklas. Pjesėje yra vieta, kur Kantas savo pietų draugams sako: „Pastebėjote, ponai, kaip giedra!“ Taigi per repeticiją Kantas (akt. Kirilas Glušajevas) prieina prie lango, ištaria šitą frazę, ir staiga jo veidas natūraliai nušvinta. Būtent tą akimirką lauke minutei išlindo saulė. Ir tai įvyko sausį Lietuvoje, kur giedra būna vidutiniškai 5 valandas per visą mėnesį. Tai buvo kaip ženklas iš aukščiau (gal net iš paties Kanto), kad viską darome teisingai“, – įspūdžiais iš eskizo kūrybinio proceso dalijosi dramaturgas M. Ivaškevičius.
D. Matvejevo nuotr.
„M. Ivaškevičiaus pjesė „Kantas“ – labai atvira idėjoms, ji savotiškai beketiška, primena egzistencialistų, absurdistų – pavyzdžiui, Daniilo Charmso kūrybą. Čia yra stipraus humoro, kartais – juodo. Iš tikrųjų ši pjesė yra apie laiką, jo nebuvimą, jo ribų peržengimą. Ji neturi akivaizdaus socialinio, visuomeninio aktualumo – o tai jau savaime tampa įdomu ir netikėtai originalu. Savo neaktualumu ji staiga tampa labai aktuali. Pjesė labai muzikali, atmosferiška, ir, kaip būdinga visoms Mariaus pjesėms, viena yra jas skaityti ir visai kas kita – vaidinti. Kai skaitai, viskas atrodo labai keista ir organiška, apgalvota, o kai pereini prie vaidybos, staiga supranti, kad aktoriams čia yra labai daug ką veikti. Manau, kad intelektualine prasme lietuvių kalba tokių pjesių mes dar neturėjome. Tai iš tiesų unikalus kūrinys, ir mes turime galimybę per jį prisiliesti prie daugelio pamatinių dalykų“, – sakė eskizo „Kantas“ režisierius O. Koršunovas.
D. Matvejevo nuotr.
Paklaustas, kaip kilo idėja parašyti pjesę „Kantas“, dramaturgas M. Ivaškevičius atsakė: „Sumanymas sukurti šią pjesę gimė 2009 metais, kai atsitiktinai oro uoste sutikau legendinį Lietuvos teatro režisierių Eimuntą Nekrošių ir jis laikė rankose Imanuelio Kanto knygą. Paklausė manęs, ar galėčiau parašyti pjesę, remdamasis pagrindiniu I. Kanto veikalu „Grynojo proto kritika“, jis iškart imtųsi ją statyti. Kaip vėliau supratau, jis buvo pasiekęs tokį savo profesijos etapą, kai norėjosi neįmanomų iššūkių – pastatyti nepastatomą spektaklį. Grįžęs iš kelionės, puoliau skaityti „Grynojo proto kritiką“, ir tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai negalėjau „įeiti“ į tekstą. Supratęs, kad be filosofijos studijų, tai yra tiesiog neįmanoma, kreipiausi pagalbos į Lietuvos kantistus. Tik tada, kai jie man populiariai išdėstė pagrindines šios knygos tezes, galėjau perskaityti „Grynojo proto kritiką“. Toliau prasidėjo detalus I. Kanto biografijos studijavimas, ir galiausiai sėdau rašyti pjesės.
Pjesė „Kantas“ yra tam tikra prasme žmogaus išskaidymas į fragmentus ir bandymas juos sudėti atgal. Būtent – vidinio žmogaus arba žmogaus vidaus, to, kas sudaro mūsų sąmonę ir netgi pasąmonę arba sielą, jei tokia egzistuoja. O išskaidžius bandoma pažiūrėti, kaip toji būtybė (žmogus) sąveikauja su jį supančia aplinka. Ar jis apskritai reikalingas šiai planetai, o gal jį verta pakeisti kuo nors kitu? Veiksmas vyksta pačioje XVIII amžiaus pabaigoje, ir tai yra pati epochos pabaiga. Netrukus įvyks Didžioji Prancūzijos revoliucija, kuri negrįžtamai pakeis šį vis dar lėtą, santūrų, perukų ir dirbtinių apgamų, slepiančių sifilio ženklus ant veido, pasaulį. Pjesės herojai pasąmonėje jaučia šios pabaigos artėjimą ir kažko naujo pradžią, ir tai labai susišaukia su šiandienos pasauliu – tuo jausmu, kad gyvename epochos pabaigoje, ir netrukus prasidės nauja ir mums visiškai nepažinta“, – sakė pjesės autorius M. Ivaškevičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Muzika ir staigmenos: festivalis „Vilnius Mama Jazz“ pristato dieninę programą
Gegužės 23–26 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras taps tikra muzikos švente ne tik džiazo gurmanams, bet ir visiems šiuolaikinės muzikos mėgėjams. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ paruošė išskirtin...
-
Lietuvė „Eurovizijos“ atlikėjus įamžina unikaliu būdu: skiria tik tiek laiko, kiek trunka jų daina
Vieni „Eurovizijoje“ dainuoja, kiti – klauso ir balsuoja, tačiau vilnietė Danutė Čyrienė „Euroviziją“ piešia. Svarbu paminėti, kad ne bet kaip, atlikėjo portretui ji skiria tik tiek laiko, kiek trunka jo daina &ndas...
-
Festivalis Vilniuje: „Eurovizijos“ prodiuseris, renginys vandenyje ir „paskutinė vakarienė“
„Eurovizijos“ dainų konkurso ir olimpinių žaidynių organizatorius, šviesaus atminimo Anglijos karalienės Elžbietos II bei Džeimso Bondo šuolį parašiutu iš sraigtasparnio surengęs britas Martinas Greenas atvyksta...
-
Vilniaus rotušės aikštėje – koncertas „Laisvė išsaugotai pilietybei“3
Sekmadienio vakarą Vilniaus rotušės aikštėje vyko koncertas „Laisvė išsaugotai pilietybei“. ...
-
Silvester Belt grįžo iš „Eurovizijos“: šiemet, manau, užkariausime Lietuvą38
Sekmadienio popietę Vilniuje nusileido lėktuvas, kuriuo parskrido Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavęs Silvester Belt. ...
-
Vilniaus dailės akademijos rektore perrinkta I. Skauronė1
Vilniaus dailės akademijos rektore antrai kadencijai ketvirtadienį išrinkta Ieva Skauronė, pranešė aukštoji mokykla. ...
-
Gegužės mėnesį startuoja naujas festivalis sostinėje – „Vilnius Spring Festival“1
Naujas ir ambicingas festivalis vilniečiams bei miesto svečiams – „Vilnius Spring Festival“, kuris kvies atrasti išskirtinius meno įvykius dešiniajame Neries krante. ...
-
Šokolado skulptorė save atrado norėdama kurti grožį
Kam teko lankytis Trakuose įsikūrusiame Šokolado skulptūrų muziejuje, sunku buvo patikėti, kad viskas jame sukurta iš šokolado. Dar įdomiau: viso to grožio autorė – šokolado skulptorė, menininkė, knygų apie tortų d...
-
Garsų alchemikų kuriama muzikos magija: festivalis „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ gegužės 24 d. koncerte – pasaulinio garso improvizacijos meistrų trio „Jones Jones“. Festivalio ambasadoriaus, perkusininko Vladimiro Tarasovo, JAV improvizacinio ir laisvojo džiazo atstovų kont...
-
Vilniaus šaltibarščių festivalyje – menininkės M. Dirsytės performansas2
Birželio 1-ąją sostinėje antrą kartą vyksiantis Vilniaus šaltibarščių festivalis (angl. „Vilnius Pink Soup Fest“) miestiečius ir miesto svečius džiugins ne tik pramogomis ir įvairiausiais rožiniais patiekalais, bet ir men...