- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sostinėje vis dar trūksta meilės pastatams. Taip mano garsus architektas Audrius Ambrasas. Pasak jo, daugelis visai neseniai iškilusių pastatų atrodo jau pasenę, o prieš kelis dešimtmečius statytų namų renovacija panašėja tik į paviršiaus pagražinimą.
Sostinėje vis dar trūksta meilės pastatams. Taip mano garsus architektas Audrius Ambrasas. Pasak jo, daugelis visai neseniai iškilusių pastatų atrodo jau pasenę, o prieš kelis dešimtmečius statytų namų renovacija panašėja tik į paviršiaus pagražinimą. Ne vienu apdovanojimu už architektūrinius projektus įvertintas kūrėjas įsitikinęs, kad miesto veidą gali ir turėtų keisti ne tik pavieniai architektai – tai visos visuomenės uždavinys.
Likus vos savaitei iki pirmą kartą Lietuvoje rengiamo atviros architektūros savaitgalio „Open House Vilnius“ (balandžio 25-26 dienomis), su A. Ambrasu kalbamės apie šiuolaikinę Vilniaus architektūrą, jos (ne)išskirtinumą, visuomenės požiūrį į ją ir paties architekto projektuotus pastatus.
– Kaip apibūdintumėte šiuolaikinę Vilniaus architektūrą, kokia ji Jums atrodo?
Po Nepriklausomybės atkūrimo iškilusi architektūra yra labai įvairi. Tačiau vienas dalykas, ko, mano manymu, jai vis dar trūksta yra konceptualumas. Ji yra gana buitiška ir praktiška. Tam, žinoma, didelės įtakos turi ekonomika. Norėtųsi, kad naujai architektūrai būtų skiriama daugiau meilės: tiek ją projektuojant, tiek ją statant. Nes dabar didelė dalis sostinės pastatų atrodo morališkai pasenę, nors iškilo visai neseniai.
– Kiek dabartinė sostinės architektūra turi unikalumo, regionui būdingų bruožų, o kiek yra pasiskolinusi iš kitų tautų, pavyzdžiui, skandinavų?
Vilnius nėra kažkuo labai unikalus ar pats iš savęs formuojantis tendencijas – jo išskirtinumą didžiąja dalimi sudaro landšaftas. Anksčiau architektūros mados atkeliaudavo iš pietų, pavyzdžiui, Italijos, pokario metais – iš Skandinavijos. O dabar gyvename globaliame pasaulyje, todėl ir įtakos įvairios. Architektūroje nuolat diskutuojama, kas yra „lietuviška“. Anksčiau architektūros tyrinėtojai grynai „lietuviška“ įvardindavo tik kaimo architektūrą. Kalbėti apie miesto architektūrą kaip apie grynai „lietuvišką“ darinį, mano manymu, yra sunku.
– Ko Vilniui trūksta architektūriniu požiūriu?
Kaip ir minėjau, trūksta meilės pastatams. Nemaža jų dalis – ypač daugiabučiai namai – pastatyti tik dėl ekonominio išskaičiavimo, jų architektūra paviršinė, puošybinė: štai pažiūrėkite, pastatėme brangų ir gražų namą. Sovietmečio daugiabučių rajonų veidą galbūt pakeis įsibėgėjanti renovacija, tačiau ir joje išlenda paviršutiniškumas. Pastatai tarsi aprengiami „kailinukais“, kurie neva taupo energiją.
– Viename interviu minėjote, kad Vilnius – iracionalus miestas. Kuo šis iracionalumas pasireiškia? Ar įmanoma jį suvaldyti, ar reikia?
Suvaldyti nėra tikslo. Kiekvienas amžius įnešdavo savo architektūrinių sprendimų, nors kardinaliai nieko ir nepakeisdavo. Šis daugiasluoksniškumas ir sukūrė tą iracionalią miesto struktūrą. Pavyzdžiui, šiandien turime dešinįjį Neries krantą, kuris formuojasi kaip naujas sostinės centras, tačiau lengvai patekti į jį galima tik pėsčiomis, o ne transportu. Panašių keistenybių Vilniuje yra ne viena. Tačiau tuo jis ir žavus.
– Kiek dabartinė sostinės architektūra atliepia visuomenės poreikius? Kiek ji artima visuomenei? Esate sakęs, kad pirmiausia architektūra yra kultūros dalis, o ne statybų procesas. Visgi daugumai žmonių atrodytų atvirkščiai.
– Kartais juokaujama, kad lietuviai apie krepšinį ir architektūrą žino viską ir turi nepajudinamą nuomonę. Visgi pritarčiau, kad architektūra dažnai suprantama tik kaip kiautas, paviršius. O iš tiesų ji yra kur kas daugiau – ji gali keisti gyvenimo būdą.
Būtent šičia visuomenė turėtų tarti žodį, keldama architektams uždavinius. Nekalbu apie tai, kad miestiečiai turėtų sakyti, kaip turėtų būti statomas pastatas. Kalbu apie diskusijas, kurių metu jie išsakytų nuomonę – šios erdvės mums nepatinka, pasiūlykite netikėtų, naujų erdvės formavimo būdų. Deja, visuomenė atrodo suinteresuota, kad architektai konkuruotų viešojoje erdvėje savo idėjomis ir projektais. Manau, kad Vilniuje turėtų nuolat vykti architektūriniai konkursai. Netgi statant daugiabutį. Tik tada miesto veidas darysis turtingesnis ir brandesnis.
– O ar yra Vilniuje pakankamai galimybių ir laisvės realizuoti savo sumanymus?
– Jei gerai įvertini, kokioje aplinkoje dirbi, galimybių realizuoti idėjas visada yra. Apskritai, šiandien pasaulyje architektūriniu požiūriu galima įgyvendinti drąsiausius sumanymus. Tačiau tai kainuoja didelius pinigus. O mūsų šalis nėra labai turtinga. Visgi permąstęs realias galimybes, pamatai, kad Vilniuje galima daug ką įgyvendinti, tik išminties daugiau reikia.
– Tiek architektūros ekspertai, tiek miestiečiai puikiai sutiko jūsų suprojektuotą „Swedbank“ centrinės būstinės pastatą su terasomis. Į jį laisvai bus galima užsukti ir „Open House Vilnius“ metu. Įdomu, kokius reikalavimus kėlė šio pastato užsakovai ir kaip kilo idėja sujungti verslą su poilsiu ir pramoga?
– Pagalvojome, kad ši sostinės vieta yra per gera, kad joje būtų tik biurų pastatas. Pasiūlėme projektą, kuris kartu būtų ir viešosios erdvės dalis. Lengva nebuvo, tačiau dabar matome, kad toks sprendimas pasiteisino. Tiek darbuotojams, tiek praeiviams šis pastatas tapo mielas. Mums pavyko sukurti erdvę, kurioje norisi būti, kuri traukia. O architektui tai didžiausias pasiekimas.
– Dar vienas Jūsų projektas, kurį bus galima aplankyti renginyje, yra „Rupert“ meno inkubatorius Valakampiuose. Su kokiais sunkumais susidūrėte jį projektuodamas? Kuo jis išskirtinis?
– Jis buvo gyvas pavyzdys, kad architektūra yra tarsi galvosūkis. Projektuojant jį, mus lydėjo ištisas raizginys apribojmų: turėjom projektuoti pagal šioje vietoje buvusios parduotuvės kontūrus, buvo aukščio reglamentas, reikėjo sutilpti į tikslų plotą ir biudžetą. Dirbdami ieškojome tokios meninės idėjos, kuriai šie apribojimai padėtų, o ne trukdytų. Manau, mes radome tą sprendimo raktą – pastatas yra paprastas, funkcionalus, tačiau turi ir savo architektūrinį veidą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas1
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai24
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
Vilniuje atsisveikinama su buvusiu Lietuvos premjeru G. Kirkilu46
Antradienį nuo vidurdienio sostinėje galima atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu. ...