Tiesa, Vilniaus miesto taryboje su jais koaliciją pirmasis nutraukė liberalų lyderis ir miesto meras Remigijus Šimašius. Tad su kuo konservatoriai ateityje galėtų sudaryti koalicijas ne tik savivaldybėse, bet ir Seime, jei santykiai su liberalais nutrūks nebegrįžtamai?

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis situacijos, kai iki savivaldos rinkimų liko kiek daugiau nei metai, nedramatizuoja.

„Kalbant apie santykius su liberalais Vilniuje, reikėtų palaukti, kol nurims aistros. Tada žiūrėsim, kaip toliau klostysis mūsų santykiai“, – kalbėdamas su LRT.lt sakė G. Landsbergis.

Jo nuomone, dar anksti kalbėti, su kuo konservatoriai tikėtųsi būti koalicijoje po savivaldybių arba Seimo rinkimų: „Gal mes laimėsime absoliučią daugumą ir mums nereikės su niekuo sudarinėti koalicijos? O gal dar iki kitų Seimo rinkimų politikos žemėlapyje atsiras naujų partijų?“

Konservatoriai seniai yra partija, kuri kaip katinas vaikšto viena. Apskritai jų taktika ir laikysena dažniausiai tokia, kad jie labiau ieško priešų, o ne draugų.

Vienas įtakingiausių liberalų, šios partijos Seimo frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas apie santykių su konservatoriais ateitį taip pat kalbėti vengė, bet neatmetė galimybės, kad šiuo metu atsiradusi trintis gali turėti įtakos tolimesniam bendradarbiavimui.

Dešinėje konservatoriai pamažu lieka vieni

„Po to, kai liberalai sulaukė nemalonių žinių iš teisėsaugos, dešinysis politinių jėgų išsidėstymo flangas tuštėja, nes iš jo liberalus savo griežtais pareiškimais stumia konservatoriai. Matyt, jie dešinėje siekia dominuoti vieni“, – svarstė politologas Lauras Bielinis.

Jis neatmetė galimybės, kad bent jau iki kitų Seimo rinkimų šalies politiniame žemėlapyje galėtų atsirasti nauja partija, o gal – ir ne viena.

Juk Arūnas Valinskas savo Tautos prisikėlimo partiją sukūrė prieš pat 2008 m. Seimo rinkimus.

Pasak L. Bielinio, reikėtų stebėti, ar nekurs savo partijos arba judėjimo iš liberalų pasitraukęs europarlamentaras Antanas Guoga, o galbūt atsiras kitų politikų arba politikos naujokų, sieksiančių užimti nišą, kuri liktų laisva tuo atveju, jeigu liberalai nebesugebėtų atsitiesti.

Partija, kuri kaip katinas vaikšto viena

„Konservatoriai seniai yra partija, kuri kaip katinas vaikšto viena. Apskritai jų taktika ir laikysena dažniausiai tokia, kad jie labiau ieško priešų, o ne draugų. Realių partnerių jie neturi ir dabar. Su „valstiečiais“ konservatoriai susipykę, Lenkų rinkimų akcijos atžvilgiu taip pat turi aiškias neigiamas nuostatas, santykiuose su socialdemokratais apkasų ir sienų pastatyta daugiau, nei reikia“, – kalbėjo politologas Algis Krupavičius.

Jis prisiminė sociologinius tyrimus, kurie esą ne kartą parodė, kad rinkėjai konservatorius, kaip antrąjį pasirinkimą, renkasi rečiausiai. Konservatoriai, pasak politologo, turi savo ištikimus rinkėjus ir jau ne vieni rinkimai įrodė, kad jų gretos nedidėja.

„Tą patį galima pasakyti ir apie konservatorių politinius partnerius. Dabartinė jų taktika liberalų atžvilgiu – labai prieštaringa. Juk ne kartą esame girdėję, kad jie juos įvardijo kaip savo artimiausius partnerius ir čia pat rinkėjus ragino pereiti į jų pusę, nes esą liberalai iš politinės arenos traukiasi“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Ar liberalų laukia Darbo partijos likimas?

Vertindamas esamą liberalų situaciją, politologas pastebėjo, kad vadinamąja liberalų korta imama naudotis panašiai, kaip kažkada Darbo partijos byla.

„Tai, kas pastaruoju metu vėl buvo paviešinta apie Liberalų sąjūdį, iš esmės – nieko naujo. Šios partijos problemų skrynią atvėrė buvęs jų lyderis Eligijus Masiulis, bet šiuo metu niekio naujo nėra atsitikę. Kita vertus, prie panašių politikos reiškinių esame įpratę. Prisiminkime Darbo partijos bylą – kai tik artėdavo kokie nors rinkimai, būdavo ištraukiama juodosios buhalterijos byla. Dėl to, aišku, ši partija patyrė rimtų nuostolių. Mano galva, panaši taktika šiuo metu naudojama ir liberalų atžvilgiu“, – pastebėjo A. Krupavičius.