Ji pranešė parengusi ir derinti pateikusi atitinkamas Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisas ir Vyriausybės nutarimo projektą.

Pakeitimu siūloma apriboti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kadencijų skaičių iki dviejų, įtvirtinti reikalavimą vadovams būti nepriekaištingos reputacijos bei įpareigoti teatrų ir įstaigų vadovus laikytis kultūros ministro nustatytų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisyklių.

Anot ministerijos, projektu siekiama užtikrinti vadovavimo nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybės teatrams ir koncertinėms įstaigoms efektyvumą ir aukštą teatrų, koncertinių įstaigų vadovų kompetencijos lygį bei jų atsakomybę.

Vyriausybės nutarimo projekte siūloma detaliau reglamentuoti konkursų į teatrų ir koncertinių įstaigų vadovus komisijų narių reputacijos ir nešališkumo klausimus, leisti teatrų ir koncertinių įstaigų savininkams skelbti tarptautinius konkursus.

Šie dokumentų projektai parengti, kai paaiškėjo, kad teisiškai sudėtinga iš pareigų atleisti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovą Gintautą Kėvišą, nors kilo abejonių dėl reputacijos ir interesų konfliktų. Nepaisant to, kad nepasitikėjimą nuo išreiškė prezidentė, premjeras, kultūros ministrė, teatro vadovas atmetė visus priekaištus ir pareiškė nesitrauksiąs iš pareigų.

Viešųjų pirkimų tarnyba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

G.Kėvišas akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.

Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone.

Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G. Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.