Vilniaus miesto savivaldybės bendrovės „Grinda“ praėjusiųjų metų metų grynasis pelnas siekė 0,76 milijono eurų. Sostinės meras Remigijus Šimašius linkęs akcentuoti, kad bendrovę iš nuostolių duobės ištraukė ne kas kitas, kaip naujasis, praėjusiųjų metrų viduryje paskirtas vadovas Kęstutis Vaicekiūtis. Tačiau pasigirta neturint pagrindo – bendrovė pelninga tapo savivaldybei atidavus dalį milijoninės skolos.

Skendėjo milijoninėse skolose

„Atsinaujinusi bendrovė „Grinda“ įrodo, kad skaidri ir profesionali vadyba gali suteikti didesnę vertę miestui: bendrovė ne tik padengė ankstesniųjų laikotarpių nuostolius, sumokėjo daugiau nei 700 tūkst. eurų mokestinę paskolą (pavėluotų mokesčių atidėjimą) Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir grąžino akcininkui 333 tūkst. eurų dividendų skolą“, – sostinės vadovai akcentavo, jog milžiniškas ekonominis šuolis aukštyn buvo įmanomas prie bendrovės vairo stojus K. Vaicekiūčiui, kuris praėjusiais metais nurungė net 69 konkurentus.

Atnaujinta „Grindos” administracija, darbą pradėjusi pernai vasarą, puikiai susitvarkė su jai keltais uždaviniais stabilizuoti įmonės finansinę situaciją ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Bendrovės valdybą ir akcininkus džiugina „Grindos“ kuriama vertė visuomenei, o įmonės sumokėti dividendai grįš į savivaldybės biudžetą ir bus panaudoti tolesniam vilniečių gyvenimo kokybės gerinimui,” – teigia bendrovės valdybos pirmininkas Arvydas Darulis.

Audituotais duomenimis, 2016 m. UAB „Grinda“ pardavimų pajamos viršijo 16 mln. eurų, o veiklos sąnaudos siekė 15 mln. eurų. Bendrovė pradėjo 2016 metus su beveik 1 mln. eurų nuostolio, tačiau restruktūrizavusi skolas ir optimizavusi sąnaudas uždirbo 0,97 mln. eurų pelno. Įmonės grynasis pelnas (atskaičius mokesčius) siekė 0,76 mln. eurų.

Tai – Vilniaus miesto savivaldybės ir „Grindos“ pateikti faktai. Tačiau kita medalio pusė akivaizdžiai rodo, kad tiek R. Šimašius, tiek K. Vaitekiūtis besigirdami mažų mažiausiai apsimelavo ir vilniečiams kabina makaronus.

Bendrovės finansinė situacija sudėtinga: daug skolų tiekėjams, bankams, Valstybinei mokesčių inspekcijai, kai kuriais mėnesiais vėluodavo išmokėti darbo užmokestį, jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 8,915 milijono eurų. Iš dalies tokią situaciją lėmė tai, kad su bendrove sutartyse numatytais terminais neatsiskaitydavo pagrindinis jos teikiamų paslaugų pirkėjas – Savivaldybės administracija. Ji buvo skolinga per 9 milijonus eurų, todėl buvo priimtas sprendimas parduoti 5, 5 milijono eurų savivaldybės skolų bankui. Tik taip „Grindai“ pavyko iš dalies išspręsti apyvartinių lėšų trūkimą, tačiau turėjo neigiamą įtaką bendrovės veiklos rezultatui. Vien dėl šio sandorio bendrovė patyrė 0,825 milijono eurų nuostolį. Turėdama daug skolų, bendrovė buvo suteikusi trumpalaikę 119 tūkstančių eurų paskolą „Start Vilnius“. Visi šie skaičiai – iš „Grindos“ 2015 metų audito.

Taigi 2015 metais Vilniaus miesto meru išrinktas R.Šimašius tikrai privalėjo žinoti, kad „Grindos“ skolos – 0,746 milijono litų, – atsirado ne dėl blogo ankstesniojo bendrovės vadovo, kaip ne kartą mėginta teigti, o dėl „Grindai“ milijonus įsiskolinusios savivaldybės kaltės.

Pajamų šaltinis – savivaldybės dotacijos

Vilniaus miesto savivaldybės bendra skola siekia 245 milijonus eurų. Šių metų gegužės vidurio duomenimis, savivaldybė „Grindai“ lieka skolinga 1,9 milijono eurų – šiais metais už atliktas paslaugas apmokėta tik 0,341 milijono eurų įsiskolinimas. Taigi ir naujausi finansiniai duomenys įrodo, kad jei ne šie įsiskolinimai, bendrovė dirbtų pelningai.

Tačiau kalbant apie pelną verta pasvarstyti, ar naujos savivaldybės „Grindai“ skiriamos pinigų dozės nėra pernelyg didelės. Redakcijos turimais duomenimis, vien tik šių metų vasario mėnesį „Grinda“ gavo iš savivaldybės beveik 64,3 tūkstančio eurų avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo paslaugai, o už centrinės dispečerinės ir vidaus tinklų avarinės tarnybos budėjimo paslaugas pervesta daugiau kaip 21,6 tūkstančio eurų. Pastarosios paslaugos įkainis, kurį savivaldybė „Grindai“ patvirtinusi visiems metams, siekia net 259,745 tūkstančio. eurų.

Neginčytina, centrinė dispečerinė ir visą parą dirbanti avarinė tarnyba yra miestui būtinos, tačiau keista, kad įmonė nesistengia užsidirbti dienos metu, nors budi dvi brigados. Neretas atvejis, kai trūkus kanalizacijos vamzdžiui, bėdos ištiktieji veltui bandė prisikviesti „Grindos“ meistrus – dispečeris primygtinai siūlė kreiptis į avarijų likvidavimo paslaugas teikiančias privačias bendroves. „Grinda“ iš viso vykdo 18 veiklų, už kurias jai be konkurso apmoka miesto savivaldybė. Daugelį tų paslaugų gali teikti ir teikia privatus verslas, ir net nevyriausybinės organizacijos. Pavyzdžiui, „Grindos“ beglobių gyvūnų tarnybai patvirtintas mėnesio įkainis – 23,177 tūkst. eurų, per metus tai netgi daugiau negu išlaidos avarijų likvidavimui – daugiau kaip 278 tūkst. eurų.

Tuo tarpu Vilniuje veikia 4 ar 5 gyvūnų prieglaudos, kuriose dirba daugiausia savanoriai. Vienos iš tų viešųjų įstaigų 2015 m. biudžetas, surinktas iš gyventojų ir įmonių paramos, – apie 106 tūkst. eurų, o gyvūnų, kuriems suteikta pagalba, skaičius tik trečdaliu mažesnis nei „Grindos“ prieglaudoje.

Tikrasis pelnas – tik centai

Galima įtarti, kad mero R. Šimašiaus panegirikos žodžiai „šauniam“ „Grindos“ vadovui K. Vaicekiūčiui skrieja turint neaišku kokių priežasčių. Gal taip kelias tujas nupjovęs meras nori įrodyti, kad jo nuopelnas Vilniui yra svaresnis nei ankstesniųjų merų, galbūt – pabrėžti, kad savivaldybei priklausančiai įmonei vadovauja tikrai vadybinių ir ekonominių sugebėjimų turintis asmuo. Gal yra ir kokių kitų priežasčių.

Tačiau „Grindos“ 2016 metų finansinės, lyginant jas su 2015 metų ataskaita rodo, kad bendrovė nėra pasiekusi stulbinančių ekonominių rezultatų. Praėjusiais metais bendrovės pardavimo pajamos sudarė 16 milijono eurų, kai 2015 metais – 21,3 milijoną eurų. Taigi apyvarta sumažėjo daugiau kaip 5 milijonais eurų. Kiekvienais metais beveik 94 proc. šių pajamų sudarė dotacijos iš Vilniaus miesto savivaldybės. Jei 2015 metais bendrovė buvo patyrusi per 22,3 milijono eurų sąnaudų, tai praėjusiais metais – tik 15 milijonų eurų.

„Grindos“ 2016 metų finansinėje ataskaitoje teigiama, kad bendrovės metų pabaigoje turėjo tik 13,6 tūkstančio nepaskirstyto pelno, kuris perkeltas į šiuos metus.

Paslaugų tarpininkė

2012 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę nutartį ir paliko galioti Konkurencijos tarybos (KT) nutarimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės konkurenciją ribojančio sprendimo. LVAT patvirtino Konkurencijos tarybos išvadas, kad 2009 m. Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama sutartį dėl dispečerinės ir avarinės tarnybos paslaugų teikimo, privilegijavo UAB „Grinda“ (anksčiau – UAB „Avarija“) šioje rinkoje ir taip diskriminavo kitus rinkos dalyvius. Teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo ir galėjo sudaryti sąlygas dėl civilinės saugos paslaugų teikimo varžytis ir kitiems ūkio subjektams, kurie teikia dispečerinės ir avarinės tarnybos paslaugas. Taigi, savivaldybė be pagrindo apribojo konkurenciją minėtoje rinkoje.

Tačiau tikrovė tokia, kad ir toliau sudaromos privilegijuotos sąlygos kai kurioms paslaugoms ignoruojant LVAT nutarties rezoliucinę dalį. Antai 2016 metais „Grinda“ kaip paslaugų pirkėja, gatvių ir šaligatvių remonto darbams atlikti skelbė keletą konkursų, nors pati tuo verčiasi. Už dviejų gatvių dalies remontą bendrovei „Eurovia Lietuva“ sumokėta beveik 1 milijonas eurų. Šiuo atveju „Grinda“ tebuvo tarpininke tarp savivaldybės ir minėtos bendrovės, taigi dalis už remontą skirtų lėšų turėjo atitekti ir jai. Taigi peršasi išvada, kad savivaldybė suinteresuota išlaikyti „Grindą“.