Anot jo pranešimo, trečiadienį pietrytiniame šlaite ant pagrindinio tako nutekėjo grunto nuoplova, o ketvirtadienį įvyko nedidelė paviršinė nuošliauža.

Teigiama, kad nuoplova didesnių deformacijų nesukėlė, buvo pašalinta, o kartu su medžio šaknimis nutekėjęs gruntas sutvarkytas ir išvežtas. Ketvirtadienio paviršinė nuošliauža stabilizuota nukasant ir paskleidžiant pavojingą žemės masyvo gruntą, išlyginant jį vietoje.

„Dėl didelio kritulių kiekio panašios situacijos ir toliau yra labai tikėtinos, todėl likvidavus minėtų šlaito deformacijų padarinius, padėtis ir toliau yra nuolat stebima. Nerimą kelia ir pastaruoju metu nuolatos stebėtoje vietoje, rytinio šlaito zonoje ties pagrindiniu taku, staiga padidėjęs grunto nuosėdis bei jo perimetru susiformavę grunto plyšiai“, – rašoma pranešime.

Šiuo metu čia vykdomi stabilizavimo darbai.

Pasak Nacionalinio muziejaus, darbai šiaurės vakarų šlaite atliekami visą parą, todėl rangovas bet kuriuo paros metu yra pasirengęs reaguoti į bet kokias situacijas. Gelbėjimo darbų koordinavimo štabas pagal poreikį renkasi į pasitarimus.

Šiuo metu dedamos pastangos apsaugoti Aukštutinės pilies statinių liekanas nuo galimos griūties, sumažinti infiltracinio vandens patekimą į gilesnius kalno sluoksnius bei suvaldyti Gedimino kalno pietryčių šlaito nuošliaužą. Šis priemonių kompleksas turi apsaugoti kalną žiemos ir pavasario periodu – tai yra labai palankus metas nuošliaužoms formuotis.

Šalies simboliu tapusiu Gedimino kalnu ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių didelių nuošliaužų.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl kalno būklės yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Jau praktiškai nustatyta, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.