Quantcast

„Liv_in Vilnius“ – galimybė sostinėje gyventi patogiai

projektas "Liv_in Vilnius". Jau ateinančių metų rugsėjį Ozo parke, verslo ir paslaugų komplekso "Technopolis" kaimynystėje, duris atvers 240 gyvenamųjų apartamentų su funkcionaliomis bendrabūvio patalpomis patogiam ir moderniam gyvenimui.

"Co-living" – tai sparčiai populiarėjantis bendradarbystės ir bendragyvenimo stilius, suvienijantis bendraminčius ir suteikiantis daugiau laisvės bei galimybių.

"Viskuo pasirūpinta. Sprendimas gyvenimui" – tokia yra bendragyvenimo stiliaus projekto "Liv_in Vilnius" esmė. Gyventojai čia turės privačius apartamentus, tačiau galės naudotis ir bendromis erdvėmis – sporto sale, skalbykla, parduotuvėle, atviromis erdvėmis terasoje. Tokia koncepcija nėra nauja Lietuvoje, bet šis projektas bus didžiausias.

Sprendimas augančiam miestui

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, tokio tipo projektai ypač svarbūs Vilniui. Mat Vilnius yra augantis miestas ir vienintelė sostinė Baltijos regione, kuri auga taip sparčiai. Apie 5 tūkst. žmonių kasmet atvyksta į sostinę, didžioji jų dalis – vadinamieji vietiniai imigrantai, atvykstantys iš kitų šalies miestų bei rajonų. Negana to, kasmet į Vilniuje įsikūrusias aukštąsias mokyklas įstoja apie 12 tūkst. studentų. Tad yra didžiulis potencialas būsto rinkai ir labai tinkamas laikas kitokios nuomos – ilgalaikės, tvarios, ekonomiškai pagrįstos – projektams atsirasti.

Specialisto manymu, reikėtų kalbėti ir apie naujos gyvenimo formos mieste poreikį. Daug girdime apie tai, kad mūsų būsto reglamentai yra šiek tiek pasenę – daug reikalavimų žaliosioms erdvėms, parkavimo vietoms, patalpų dydžiui, šviesos kiekiui, patenkančiam per langus, ir panašiai. Tokie projektai yra kvietimas pasižiūrėti lanksčiau į objektus, kurie nebūtinai yra skirti nuolatiniam gyvenimui pastate, bet orientuoti į tuos žmones, kurie anksti išeina, vėlai grįžta, kuriems nebūtinai reikalinga parkavimo vieta ar daugiau erdvių išorėje.

Būsto prieinamumas Vilniuje taip pat yra problema. Iš trijų Baltijos šalių sostinių Vilniuje būsto prieinamumo rodiklis, nustatomas vertinant, kiek kvadratinių metrų gyvenamojo ploto iš savo atlyginimo žmogus gali įpirkti mieste, ekonomistų vertinimu, deja, yra pats žemiausias. Tad reikėtų daugiau dėmesio skirti būsto nuomos rinkai.

"LNTPA vertinimu, trys ketvirtadaliai būsto nuomos rinkos Vilniuje šiuo metu yra šešėlyje. Skaidri, aiški, sutartimis pagrįsta nuoma, kurią šis projektas ir pasiūlys, yra viena iš alternatyvų. Mano nuomone, valstybė turėtų skatinti tokių projektų atsiradimą, nes tai reiškia tiesioginius mokesčius į valstybės biudžetą", – sakė M.Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius: Dabar labai tinkamas laikas ilgalaikės, tvarios, ekonomiškai pagrįstos nuomos projektams atsirasti.

Anot jo, naujasis projektas atitinka ir "miesto mieste" formatą, kurį teigia skatinanti Vilniaus valdžia. Mat "Technopolis", šalia kurio statomas naujasis pastatų kompleksas, tą jau yra puikiai įgyvendinęs butų ir biurų formate, o naujos formos įliejimas į šią teritoriją padarytų ją dar įdomesnę ir patrauklesnę.

"Co-living" gali būti pirmoji stotelė atvykusiems į miestą naujai gyventi – per kelis mėnesius nuomojamuose apartamentuose gyvenantys žmonės gali susipažinti su miestu, aplinka, bendruomene, pajausti miestą ir tada ieškotis ilgalaikės nuomos kitoje vietoje. Bendruomeniškumas, socialumas – didelė tokio projekto pridedamoji vertė. Kaip ir dalijimosi ekonomika: šiais laikais dalijamės automobiliais, darbo erdvėmis, tad dalintis galėsime ir gyvenamąja erdve. Išskirtinis būstas, paslaugos neišeinant iš namų, netikėti susitikimai, kurie gali virsti bendru reikalu, – visa tai, tikimasi, pritrauks žmones į "co-living" projektą ir prisidės prie jo sėkmės.

Šiuolaikiški bendrabučiai pasiteisina

Nekilnojamojo turto rinkos apžvalgininkas Tomas Grižas, prieš šiek tiek daugiau nei dvejus metus pats įgyvendinęs gerokai mažesnės apimties "co-living" projektą ir iki šiol gyvenantis, kaip pats sako, naujųjų laikų bendrabutyje, teigia, kad keičiasi kartos, keičiasi ir žmonių poreikiai.

"Visi, kas atvažiuoja pas mus, supranta, kur jie važiuoja ir kaip jie gyvens. Jiems priimtina tai, kad kartu su tais žmonėmis, su kuriais gyvena, praleidžia daug laiko ir gali kažką nuveikti, – patirtimi dalijosi NT apžvalgininkas. – Kodėl žmonės renkasi tokį gyvenimą? Jiems reikalinga bendruomenė, svarbu bendruomeniškumas. Šiuolaikinei kartai svarbus patogumas visur, ir nurašant elektros bei vandens skaitiklių duomenis. Priežastis yra ir savotiškas alternatyvos nebuvimas. Gali išsinuomoti būstą, gali jame gyventi, bet jame ir būsi vienas. Kitas dalykas – kiekvienas nori jaustis saugiai. Gyvendamas bendruomenėje tą saugumo jausmą turi."

T.Grižo teigimu, nereikėtų pamiršti žmonių vienišumo, jo sukeliamo streso – dalykų, kurie yra gana asmeniški ir apie kuriuos vis dar mažai kalbama. "Co-living" projektai tokias šiuolaikinės visuomenės problemas padeda spręsti.

Tomas Grižas: "Co-living" projektai padeda spręsti šiuolaikinės visuomenės problemas.

Viskas patogiam gyvenimui

UAB "Eta projektai" direktorės Vitos Žutautaitės teigimu, sprendimą įgyvendinti "co-living" projektą padiktavo pasaulinės tendencijos. Verslui tampant globaliam, augant darbo rinkai, dauguma įmonių ieško būdų, kaip pritraukti talentų, motyvuoti darbuotojus. Tad tai galėtų būti viena iš galimybių verslui, užtikrinanti kokybišką gyvenamąją aplinką darbuotojams, padėti jiems bendrauti, susirasti draugų, nesijausti vienišiems. Tai naudinga ir verslui – nereikės įdarbinti žmonių, kurie ieškotų nuomojamo būsto darbuotojams, ar jaudintis, kad nuomos sutartis bus netikėtai nutraukta.

Kita potenciali klientų grupė – žmonės, nenorintys įsigyti nuosavo būsto. "Matome potencialą ne tik atsižvelgdami į verslo poreikius, darbuotojų mobilumą, bet ir poreikį gyventi be ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams. Mūsų verslo modelis – visiškai įrengti apartamentai su baldais bei buitine technika trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai", – pasakojo bendrovės vadovė.

Tad jau 2020 m. rugsėjį duris atvers 10 tūkst. kv. metrų ploto 5 korpusų pastatas, kuriame bus nuomojami 240 19–36 kv. metrų ploto apartamentai. Visuose apartamentuose yra balkonai, sanitariniai mazgai, virtuvės bei šiuolaikiškam gyvenimo būdui pritaikyti baldai.

Gyvenimo patogumui bus siūloma ir paslaugų infrastruktūros sistema – pastate bus įrengta 400 kv. metrų ploto parduotuvė, 150 kv. metrų ploto kavinė, bendrabūvio zona, 120 kv. metrų ploto treniruoklių sporto salė, skalbykla, vaistinė, dviračių saugykla, sandėliukai, taip pat požeminės automobilių stovėjimo vietos. Čia netrūks modernių sprendimų patogiam gyvenimui: visiškai įrengti išmanieji apartamentai turės skaitmeninių raktų sistemą, belaidį internetą, žaliąsias erdves.

"Tai bus nauja, visiškai kitokia nuomojamo būsto koncepcija, suteikiant tokius patogumus kaip bendras erdves darbui ir poilsiui. Pavyzdžiui, bendradarbystės zona su internetu, žaidimų kambarys ar kino salė, sporto salė, biblioteka ar terasa. Taip pat planuojame reguliariai organizuoti renginius, kurie skatins bendruomenės kūrimąsi. Pastate taip pat nuolat dirbs aptarnaujantis personalas", – vardijo V.Žutautaitė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Paistalai

Paistalai portretas
€€ akytėse: "...mūsų būsto reglamentai yra šiek tiek pasenę – daug reikalavimų žaliosioms erdvėms, parkavimo vietoms, patalpų dydžiui, šviesos kiekiui, patenkančiam per langus, ir panašiai"... Bet esmė - kaip savivaldybė davė leidimą statyboms geomorfologiniame draustinyje??

K.

K.  portretas
Otai neteisėtas projektas. Ozo parko teritorija perduoda savivaldybei rekreacijos zonai, o ne statybų aikštelės įkūrimui. Čia net nesuformuoti sklypai. Po to neverkite kad investavote į nelegaliai pastatytus būstys - jie turi leidimus, kurie neturi teisinio pagrindo.

Anonimas

Anonimas portretas
mėšlas be kiemo
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių