„Šiuo metu sunku spręsti, kurie ten rimti dalyviai, kurie ne. Ekspertų teigimu, rimtų kandidatų iš jų nėra: potencialių, kurie galėtų užsiimti tiek statyba, tiek (veiklos – BNS) vystymu. Aš linkęs tikėti tuo, ką sako ekspertai, dalyvavę ne viename dideliame projekte“, – BNS sakė įvardintu nenorėjęs likti artimas konkursui šaltinis.

Klaipėdos „Švyturio“ arenos valdytoja – galimybes dalyvauti konkurse riboja nelanksčios jo sąlygos

Tuo metu „Švyturio“ areną Klaipėdoje ir „Girstučio“ baseiną Kaune valdančios bendrovės „Infrastruktūra LT“ vadovas Vitalijus Kuodis BNS patvirtino, kad įmonė nori dalyvauti koncesijos konkurse, tačiau galimybes varžo nelanksčios jo sąlygos.

„Panašu iš visų nuotaikų, kad norinčių statyti yra daug, bet potencialių dalyvių konkurso, norinčių jame dalyvauti ir prisitraukti partnerį, aš rinkoje negirdžiu. Mes domimės šiuo projektu, bendraujame su keliomis įmonėmis. Reikalas tas, kad konkurso sąlygų sudėtingumas užkerta kelią dalyvauti lietuviškų bendrovių konsorciumams – reikalingas užsienio partneris, ką mes dabar ir darome. Kalbamės su Didžiosios Britanijos ir Kinijos bendrovėmis. Bandome juos pritraukti į Lietuvą“, – BNS sakė V. Kuodis.

Anot jo, abi užsienio kapitalo bendrovės į konkursą žiūri atsargiai ir iki lapkričio pabaigos turėtų paaiškėti, ar įmonei pavyks susitarti dėl konsorciumo kūrimo ir dalyvavimo konkurse.

„Turbūt susitarimas būtų su užsienio partneriu, koks būtų tikslus valdymo modelis, kaip mes konkurse dalyvautume. Čia yra daug variantų. Mus domina ne statybos, bet valdymas ir pridėtinės vertės sukūrimas. Mes suprantame, kad vieni konkurse dalyvauti negalime. Ar mums pavyks prisitraukti vieną iš užsienio bendrovių – čia yra klaustukas. Sudėtingiausias konsorciumo kūrimo dalykas yra nuostata, kuri pasako, kad konsorciumo dalyviai turi būti solidariai atsakingi. Dažniausiai pagal veiklos sritis įmonės arba stato, arba valdo, o eidamos į tokį konsorciumą jos turi solidariai atsakyti. Rizikos konkurso sąlygose nėra padalintos, todėl tokio konsorciumo susidarymas yra apsunkinamas“, – tvirtino V. Kuodis.

Konkurso sąlygos neaiškios, terminai – trumpi

Keli kiti kalbinti nekilnojamojo turto ir statybos rinkos dalyviai, besidomintys viešosios ir privačios partnerystės projektais, teigė neplanuojantys dalyvauti konkurse dėl neaiškių sąlygų ir per trumpo termino užsienio operatoriui pritraukti. Visi jie kalbėti apie konkursą sutiko tik neoficialiai.

„Konkurse nesimato aiškumo ir vientisumo: neaišku, ko konkrečiai ieškoma, iš ko bus finansuojama, kokia projekto sudėtis. Skelbiant konkursą atrodė, kad, matyt, yra kažkokie potencialūs kandidatai, kurie turi operatorių ir viziją, spės su terminais. Lietuvos statybų įmonėms tokia projekto apimtis yra tinkama, tačiau operatoriaus veikla yra specifinė. Jo reikia ieškoti užsienyje, o numatyti paraiškų teikimo terminai labai trumpi. Investuotojams yra svarbu, kad valstybė išreikštų aiškų norą įgyvendinti projektą, kitaip visiems potencialiems dalyviams gaila gaišti savo laiką“, – sakė vienos užsienio kapitalo bendrovės vadovas.

Kito investuotojo teigimu, viešosios ir privačios partnerystės konkursų patirtis Lietuvoje taip pat jų kol kas nedaro patrauklia investicine sritimi.

„Problema, kad viską galima padaryti paprasčiau, o dabar yra tiek papildomų sąlygų, kad vietos įmonės negali dalyvauti. Dabar turi susirasti ir operatorių. Pati valstybė užmuša norą dalyvauti tokiuose konkursuose, žinant Viešosios ir privačios partnerystės (PPP) konkursų istoriją. O investuoti yra kur, todėl susidomėjimas gali būti mažas “, – sakė jis.

Konkurso sąlygas reikia tobulinti

Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Augustas Klezys sako, kad rugsėjį paskelbusi konkursą savivaldybė galėjo nesulaukti pasiūlymų dėl per trumpo jų pateikimo termino ir dėl to, kad dokumentai buvo parengti tik lietuvių kalba.

„Atsižvelgiant į potencialių investuotojų korporatyvines struktūras, projekto dydį ir jo svarbą, taip pat kalbos barjerus, terminas turėjo būti gerokai ilgesnis. Trumpas terminas paraiškoms pateikti, nusiuntė pakankamai nedviprasmišką signalą užsienio investuotojams, jog jie nepageidaujami“, – BNS sakė A. Kleizys.

Anot jo, tam, kad konkursas taptų patrauklus investuotojams, jį reikėtų patobulinti. Pirmiausia, advokato teigimu, pačiai savivaldybei reikėtų prisiimti daugiau atsakomybės, nes stadionas reikalingas būtent miestui.

„ Norisi tikėti, jog traukinys dar nenuvažiavęs ir projekto nereikės keletui metų numarinti, kad būtų galima grįžti su „rebrandintu“ konkursu. Tam, kad jis taptų patrauklus profesionaliems stadionų ir panašios infrastruktūros koncesininkams, jį reikėtų gerokai patobulinti. Pirmiausia, savivaldybė greičiausiai turės prisiimti didesnę riziką dėl to, kiek ateityje toks objektas bus reikalingas miestui. Investuotojas į stadioną turės pasiekti nustatytus tikslus, tačiau realaus stadiono poreikio rizikos dalis, tenkanti savivaldybei, turėtų būti didesnė“, - sakė jis.

A. Kleizys teigė, jog dėl to verčiau rinktis projektą įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, o ne koncesijos būdu, kaip numatyta dabar.

Norėdama pritraukti projektui ES paramos, savivaldybė į jį įtraukė ne tik stadiono, bet ir tokių objektų, kaip sporto muziejaus ar vaikų darželio veiklas, nes sporto objektams parama neteikiama. A. Kleizio teigimu tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl projektas tapo mažiau patrauklus potencialiems operatoriams.

„Greta stadiono statybų ir jo operavimo, investuotojas turėtų rūpintis vaikų darželio, sporto muziejaus, ugdymo centro, bibliotekos ir fizinio lavinimo infrastruktūros pastatymu ir jų priežiūra. Kai kurie iš šių objektų yra visiškai nebūdingi įprastai privačių partnerių stadionų koncesijose veiklai ir mažina jų norą dalyvauti konkurse“, - aiškino jis.

Anot advokato, ES parama investuotojams tokiuose projektuose atrodo gana rizikingas finansavimo šaltinis.

„Į projektą liko įpakuotas rizikingas ES struktūrinių fondų elementas: 33,6 mln. eurų projekto finansavimui tikimasi gauti iš jų. Tačiau lieka neišspręstas klausimas dėl finansavimo nesėkmės atveju, pavyzdžiui, nepavykus gauti šių lėšų, net jei tokia tikimybė atrodo nedidelė“, – sakė A. Kleizys.

Nors savivaldybė projektą užsienio investuotojams pristatinėjo daugiau nei metus, galiausiai, advokato teigimu, neatsižvelgė į didelę dalį esminių jų pasiūlymų.

Vilniaus miesto savivaldybė komentarų dėl kritikos konkursui BNS nepateikė.

Nacionalinio stadiono koncesijos konkursas paskelbtas rugsėjo 7 dieną, o paraiškų buvo laukiama 30 dienų. Spalio pabaigoje konkurso paraiškų teikimo terminas buvo pratęstas iki kitų metų sausio pabaigos.

Sutartis tarp konkursą skelbiančių Vilniaus savivaldybės Kūno kultūros ir sporto departamento bus pasirašoma 25 metams, o kompleksas priklausys Vilniaus savivaldybei. Planuojama stadiono statybų vertė sieks 88,5 mln eurų (su PVM), iš jų ES lėšos sudarys 33,6 mln. eurų, savivaldybės indėlis – 2,9 mln. eurų. Be to, savivaldybė planuoja skirti dar po 0,5 mln. eurų stadiono išlaikymui kasmet.

Stadiono, komplekse turėtų įsikurti iki 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ugdymo centras ir biblioteka, sporto muziejus. Savivaldybė bus atsakinga už vaikų darželio, bibliotekos ir dalies neformaliam ugdymui skirtų patalpų veiklą, departamentas - už sporto muziejų. Už visa kita - patalpų įrengimą, priežiūrą ir naudojimą - atsakys koncesininkas.

Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėja Jūratė Juozaitienė BNS anksčiau sakė, kad galimybe tapti daugiafunkcinio komplekso operatoriumi domisi 7 užsienio bendrovės, tarp jų – vokiečių „Siemens “, prancūzų „Vinci Concessions“, lenkų „Budimex“ ir kiti Europos žinomi operatoriai bei koncernai.

Numatoma, kad sutartis su konkursą laimėsiančiu koncesininku įsigalios 2019 metų balandį, tuomet bus pradėtos statybos.