Likus šimtui dienų iki Vasario 16-osios, kuomet ir bus minima istorinė sukaktis, iš Vilniaus traukinių stoties antradienio pavakarę pajudės traukinys – vadinamasis šimtmečio ekspresas vyks į Šilutę. Į pajūrį vykstantys keleiviai bus kviečiami parašyti „Ačiū“ atviruką, t.y. skirti padėką šaliai ar asmeniškai svarbiam žmogui, istorikai keleiviams skaitys paskaitas apie šalies šimtmetį. Tuo metu trečiadienį Prezidentūroje bus pakabintas laikrodis, kuris skaičiuos likusias dienas iki Vasario 16-osios.

Pasak šimtmečio programos koordinatorės Neringos Vaisbrodės, renginiams numatytos trys kryptys – pažink, kurk, švęsk, taip pat 11 pagrindinių veiklų: filmai, parodos, informacinės kampanijos, įtraukta ir Dainų šventė, Vasario 16-osios programa ir kitos. Planuojama parodyti 17 filmų, surengti 9 parodas – dauguma jų prasidės 2018-aisiais, dalis renginių prasideda jau šią savaitę.

Pagrindinės renginių datos bus Vasario 16-oji bei birželio 30- liepos 6, kuomet vyks Dainų šventė. Be dalyvavimo renginiuose, piliečiai raginami kurti istoriją ir patys, t.y. skirti laiko savanorystei kaip šimtmečio dovaną valstybei.

Šimtmečio herojai yra visi žmonės, apsisprendę laisvei ir ištikimi Lietuvai. Todėl manau, kad kiekvienas iš čia atėjusių galite laikyti save herojais ir kurti naujo šimtmečio Lietuvą.

„Vasario 16-osios ypatingas akcentas bus „Gloria Lietuvai“ projektas, kur 12.30 val. visoje Lietuvoje skambės varpai, kartu Vilniuje bus parodytas specialus muzikinis kūrinys iš šimto svarbiausių Lietuvos bažnyčių varpų. Šis kūrinys bus atkartojamas pagrindiniame koncerte Operos ir baleto teatre ir susijungs su koncerto tęsiniu Katedros aikštėje“, – žurnalistams sakė N. Vaisbrodė.

Pagrindiniais akcentais užsienyje taps Baltijos šalių simbolizmo dailės paroda Paryžiaus D'Orsay (Orsė) muziejuje, keliaujanti Kauno modernizmo paroda, dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojami koncertai Niujorko, Berlyno, Birmingamo, Stokholmo salėse, Martyno Levickio koncertai, Styginių kvarteto „Mettis“ ir pianisto Gabrieliaus Aleknos pasirodymai. Lietuvos vardas skambės ir Londono knygų mugėje, kultūros festivalis Italijoje.

Savo ruožtu Turizmo departamentas pristato maršrutą „Keliauk ir pažink“, kuris apima šimtą istoriškai svarbių objektų – užsieniečiams pritaikytas ir trumpesnis, 20-ies stotelių maršrutas. Departamentas žada rengti šimtmečio renginių reklamines kampanijas Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, tarptautinėse turizmo parodose.

Pasak profesoriaus Alfredo Bumblausko, svarbios Lietuvai yra ir Mindaugo karūnavimo data liepos 6-oji, taip pat ir Nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11-oji, tačiau Vasario 16-oji, pasak jo, išsiskiria iš kitų, nes žymi moderniosios Lietuvos pradžią.

„Šimtmetis yra mūsų šimtmetis – mes nedarome minėjimo, mes neminime tik tos kartos žmonių, kurie buvo Vasario 16-ąją, bet ieškome atspirties visam šimtmečiui“, – teigia profesorius.

Istorikas Norbertas Černiauskas pabrėžė, kad nors istorikai ir bandė sudėlioti garsiausių asmenybių šimtuką, to nepavyko padaryti, nes Lietuvos herojų yra kur kas daugiau.

„Šimtmečio herojai yra visi žmonės, apsisprendę laisvei ir ištikimi Lietuvai. Todėl manau, kad kiekvienas iš čia atėjusių galite laikyti save herojais ir kurti naujo šimtmečio Lietuvą“, – teigė N. Černiauskas.

Šimtmečio programai biudžete šiemet numatyta 3,66 mln., kitąmet – dar per 7,5 mln. eurų, daugiausia lėšų bus skirta filmų kūrimui ir parodoms.

Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis šių metų kovą Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve aptiko ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais.

Istorikai  mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.