- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minint Holokausto ir heorizmo atminimo dieną, ketvirtadienį Panerių memoriale Vilniuje pagerbtos Holokausto aukos.
Ceremonijoje, kurią organizavo Izraelio ambasada, dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, taip pat Izraelio, JAV ir Vokietijos ambasadoriai, Lietuvos žydų ir Holokaustą išgyvenusiųjų bendruomenių nariai.
Jie, laikydamiesi saugumo dėl COVID-19 pandemijos reikalavimų, prie paminklų ir masinių žudynių duobių vietų padėjo akmenukus ir gėlių, kantorius sukalbėjo Kadišą – maldą už mirusiuosius.
„Mūsų pareiga šiandien yra suskaičiuoti visus, kiek įmanoma, „šovinius“ – argumentuotai ir nešališkai, maksimaliai sąžiningai. Nes šūvis – tai nutrauktas gyvenimas. Vien čia, Paneriuose, sunaikinta apie šimtas tūkstančių žmonių, kurių dauguma – žydai. Toks nešališkas suskaičiavimas, pasvėrimas, įvertinimas yra atminties politikos pagrindas. Nes veiksminga, į ateitį orientuota atminties politika apima ir mokslinių tyrimų, dokumentavimo bei švietimo skatinimą, ir pastangas įamžinti bei pagerbti, ir moralinę atsakomybę už išlikusias, vis dar veikiančias traumas“, – teigė Seimo pirmininkė.
„Turime ir kitą, ne mažiau svarbią pareigą – pamatyti žmones, turinčius sielą. Žmones, išsaugojusius žmogiškumą, nebijojusius rizikuoti mirties akivaizdoje. Tų žmonių istorijos yra sklidinos atjautos, pasišventimo ir dramatizmo. Jų darbai šiandien ne priešina, o sutelkia. Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs apie 900 Lietuvos žmonių. Tikiu, jų buvo kur kas daugiau. Neabejotina, tos pastangos išsaugoti ir išgelbėti žmogiškumą nusipelno įamžinimo, kuris nuolat primintų užrašą Pasaulio teisuolių diplome – „Kas išgelbėjo vieną žmogų, tarsi būtų išgelbėjęs visą pasaulį“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
G. Landsbergis teigė, kad per Holokaustą buvo sunaikintas didžiulis Lietuvos kultūros ir tapatybės sluoksnis, tačiau svarbiausia yra kiekviena prarasta gyvybė, todėl atmintis turi būti puoselėjama ir perduodama ateities kartoms.
„Tai perspėjimas mums visiems, kad agresyviai prievartos politikai, tarpusavio neapykantai turi būti užkirstas kelias ir šiandien, kad ši tragedija daugiau niekada nepasikartotų. Tam turime nuolat mokyti ir šviesti mūsų visuomenę, ypač jaunąją kartą, bei nebijoti drąsiai ir atvirai kalbėti apie savo skaudžią istoriją“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakė G. Landsbergis.
Holokausto ir heroizmo atminimo diena, anot ministerijos, pradėta minėti 1953 metais, siekiant supažindinti visuomenę su Holokausto istorija, kovoti su antisemitizmu ir užtikrinti, kad tokia tragedija daugiau niekada nepasikartotų.
Šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios: per Antrąjį pasaulinį karą išžudyta apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.
Paneriuose buvo nužudyta ir užkasta apie 100 tūkst. žmonių: 70 tūkst. žydų, 20 tūkst. lenkų ir apie 8 tūkst. rusų belaisvių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs apie 900 lietuvių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
Sostinės gatvėse testuojamas naujos kartos elektrinis autobusas2
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bandymams perduotas „Fencer F1 Integral EV“ žemagrindis elektrinis autobusas. Naujas elektrinis autobusas gatvėmis važinėja balandžio 11–24 dienomis, 10-uoju maršrutu. ...