Argumentai įtikino, kad svetimšaliams, matyt, paprasčiau įvertinti privalumus, kuriuos vietiniams dažnai užstoja stereotipai. Vilniaus plėtros specialistai ir NT vystytojai patvirtina, kad senasis Šnipiškių įvaizdis traukiasi, o jų ateities perspektyvos verčia suklusti.

Kodėl dažnas vilnietis vis dar atsargiai vertina šį mikrorajoną, nuo kurio tikrasis centras ir net senamiestis beveik yra pasiekiami ranka, numanyti nesunku. Matyt, nemažai bus prisidėjusi spalvinga Šnipiškių istorija su savo garsiąja Kalvarijų gatve, dangoraižių ir medinių lūšnelių kontrastas, įtartinos reputacijos senbuvių kategorija. Tačiau artimiausia centro kaimynė vargu ar gali būti ilgam nustumta į užribį.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pabrėžia, kad daugelis Šnipiškes vis dar supranta kaip medinių lūšnų kvartalą, nors iš tiesų jos yra gerokai didesnės, tęsiasi nuo Neries upės iki Ozo parko. Taigi, Šnipiškėse – ir modernusis naujojo Vilniaus centras, ir sovietinės statybos daugiabučiai, ir medinių namų kvartalas, ir XIX a. būdingas perimetrinis užstatymas palei Kalvarijų gatvę. „Tai – kontrastų rajonas visomis prasmėmis: ir architektūrine, ir socialine, ir infrastruktūros išvystymo. Bet iš kitos pusės, tai labai didelių galimybių rajonas“, – tvirtina M. Pakalnis. Tiesa, kontrastai matomi plika akimi – verslo centre žvilgsnį bado prabangūs gyventojų automobiliai, o vos už kelių metrų vietiniai vis dar keliauja vandens parsinešti į kolonėlę ir naudojasi lauko tualetais.

Mindaugas Pakalnis, „Statybų naujienų“ nuotr.

Patogu gyventi

Kalbėdamas apie Šnipiškių plėtros perspektyvas, vyr. architektas pirmiausia kaip vieną pagrindinių miesto investicinių rajonų pamini dešinįjį Neries krantą. Toliau į šiaurę plytintis medinių namukų kvartalas ateityje tapsiantis išskirtiniu turtingų žmonių, turinčių individualius namus pačiame miesto centre, rajonu. Architektas nesutinka, kad jį reikėtų bandyti dirbtinai multiplikuoti, sukuriant Las Vegaso tipo rajoną. Juk šios miesto dalies grožį lemia būtent kontrastai.. „Maži pastatėliai palei Kalvarijų gatvę galėtų likti, o už jų formuojamas 4 – 5 aukštų užstatymas. Tada galėtume išsaugoti Kalvarijų gatvės charakterį, būtų geresnės galimybės kavines, restoranėlius, parduotuvėles padaryti palei gatvę.“

Vieta labai gera, o žmonės ateina su aukštesnėm pajamom, ir prastos kokybės nenori. Tai rajoną paverčia socialinių problemų rajonu, nes toje dalyje nėra būstų, kurie tiktų vidurinei klasei, norinčiai geresnės gyvenimo kokybės, o ne sovietinės statybos.

Gerokai kitokią įvykių raidą vyr. architektas prognozuoja rytinei arba šiaurinei Šnipiškių pusei, kurioje vyrauja vietinės statybos daugiabučiai. Šiai daliai reikalinga kompleksinė kvartalų renovacija, nes plokštinių daugiabučių kokybė yra labai prasta. „Vieta labai gera, o žmonės ateina su aukštesnėm pajamom, ir prastos kokybės nenori. Tai rajoną paverčia socialinių problemų rajonu, nes toje dalyje nėra būstų, kurie tiktų vidurinei klasei, norinčiai geresnės gyvenimo kokybės, o ne sovietinės statybos," – painoką situaciją komentuoja pašnekovas. Vis tik net ir šių būstų kainos – gerokai didesnės nei esančių vakariniuose miegamuosiuose rajonuose: „Čia žmonėms tiesiog patogu gyventi: čia pat universitetas, miesto centras, turgavietė, darbo vietos. Aš manau, kad ši miesto dalis tikrai turi gerą, gražią ateitį.“

Prognozuojami pokyčiai – jau netrukus

Apie Šnipiškes, kaip strategiškai patogų mikrorajoną, kalba ir NT projektų šioje miesto dalyje vystytojai. Projekto „Linkmenų ežerai" marketingo vadovė Kristina Grubliauskaitė-Svitojė teigia, kad naujus būstus šiame mikrorajone besirenkantys klientai – maždaug 35 metų amžiaus, vieniši arba šeimas jau sukūrę žmonės.  „Jiems labai svarbu, kad šalia būtų darbas, darželiai, būtų patogu išvažiuoti į kitus miesto rajonus." Tokie žmonės, gaunantys kiek didesnes nei vidutinės pajamas, ieško optimalaus varianto – patogaus, tačiau ne paties brangiausio. K. Grubliauskaitė-Svitojė įvardija ir egzistuojančias šioje miesto dalyje infrastuktūros problemas. Gyventojai pasigenda arčiau esančių autobusų stotelių, dviračių takų, susiduria su kamščių problemomis. Vis tik pašnekovė nusiteikusi optimistiškai: daugelis gatvių jau yra  tvarkomos, jose atsiranda papildomų juostų, reguliuojami šviesoforai, planuojami nauji dviračių takų maršrutai, kurie palengvins kelionę senamiesčio link.

UAB „Merko statyba“ direktorius Saulius Putrimas įsitikinęs, kad dešinysis Neries krantas jau po poros metų neabejotinai taps naujuoju miesto centru. Ten esančiose dabartinėse laisvose teritorijose didieji NT vystytojai turi plėtros viziją ir žinių, kaip tai įgyvendinti. „Čia visi centro privalumai, nauja A klasės statyba, nebus blogų kaimynysčių. Tikrai bus labai įdomu pamatyti, kaip ta miesto dalis pasikeis po 2 – 3 metų.“ Šioje Šnipiškių dalyje būstus įsigyjančius klientus pašnekovas apibūdina kaip gana jaunus, 30 – 40 metų amžiaus, kurių daugelis dirba netoliese įsikūrusiuose ofisuose ir ieško šalimais būsto.

Už Konstitucijos prospekto esančią miesto dalį S. Putrimas vertintų nevienareikšmiškai: „Infrastruktūra, nuosavybės santykiai ten sudėtingi, kadangi labai daug mažų statinių, savininkų. Taigi, negalėčiau sakyti, kad jau artimiausiu metu, po 2 – 3 metų, ten įvyks kažkas aiškaus. Reiktų kalbėti apie 10 metų laikotarpį. Šiandien šią miesto dalį sunkiau nuspėti.“

Antrojo daugiafunkcio „Korių“ projekto etapo pardavimo vadovė Jolanta Tarasonienė pamini ne tik puikią Šnipiškių lokaciją, bet ir kitą privalumą – pakankamai mažą gyventojų tankį. Tai lemia nedidelis daugiabučių namų kiekis bei kvartale tarp Konstitucijos prospekto ir Žalgirio gatvių leistina vien žemaaukštė statyba. O kaip klientai reaguoja į čia pat esantį Šanchajumi pramintą medinukų kvartalą, kurio gyventojai tvirtina puikiai gyvenantys kaime pačiame miesto centre? Pašnekovė pabrėžia, kad nekilnojamasis turtas neturėtų būti emocinis pirkinys, o atvirkščiai, grindžiamas logika ir ateities perspektyvomis. Palyginimui ji primena alaus pirkimo taisykles skandinavų šalyse: jų parduotuvėse neparduodamas šaltas alus tiesiai iš šaldytuvo. Kodėl? Šaltas alus gali sukelti emociją jį iškart pirkti ir vartoti. Panašiai pašnekovė apibūdintų ir nekilnojamojo turto įsigijimą: negali pasiduoti jausmui, kad aplink šiuo metu viskas gražu, sutvarkyta, arba, atvirkščiai, apleista, reikalauja permainų. J. Tarasonienė neabejoja, kad net istorijomis apipintai Kalvarijų gatvei neprireiks daugiau nei 10 metų, kad joje įvyktų kardinalūs pokyčiai. „Be to, geriau lūšnelės šalimais nei kitapus gatvėje savo bute besimaudantis kaimynas“, - juokauja pašnekovė. Taigi, būstą šioje miesto dalyje perkantis klientas – protingas, racionaliai žvelgiantis į ateitį: „Jis žino, kad įsigijęs čia būstą, bet kuriuo atveju išloš.“