- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pilietinis pasipriešinimas įsirėžė į žmonių sąmonę ir šiandien tebėra vienu pagrindinių Lietuvos gynybos principų, minint Romo Kalantos žūties metines sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Įrašyta ministro sveikinimo kalba penktadienį buvo transliuojama Martyno Mažvydo bibliotekos surengtoje mokslinėje konferencijoje „Neginkluotas pasipriešinimas: prielaidos, patirtys, retrospektyva paminint Romo Kalantos pasiaukojimo jubiliejinius metus (1972-2022)“.
„Okupaciją lydėjusio melo, prievartos ir abejingumo kontekste, pilietinis pasipriešinimas įsirėžė į žmonių sąmonę ir tapo galingiausiu atgimstančios Lietuvos ginklu. Ir šiandien pilietinis pasipriešinimas yra laikomas vienu pagrindinių Lietuvos gynybos principų, nes tai misų stiprybė ir lietuvių tautos neatsiejama dalis“, – sakė A. Anušauskas.
Jo teigimu, prieš 50 metų Romo Kalantos susideginimas Kaune sukėlė precedento neturinčias protesto akcijas, o Lietuvą paskatino tolimesnei kovai už šalies nepriklausomybę. Šis įvykis tapo pilietinio pasipriešinimo simboliu ir davė postūmį antisovietinių protestų augimui.
Okupaciją lydėjusio melo, prievartos ir abejingumo kontekste, pilietinis pasipriešinimas įsirėžė į žmonių sąmonę ir tapo galingiausiu atgimstančios Lietuvos ginklu.
Anot ministro, vėlesni metai pažymėjo naujas Lietuvos atgimimo ir pabudimo ribas.
Konferencijos dalyvius sveikinusi Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigė, jog dar pernai siūlydama šiuos metus pavadinti Romo Kalantos metais netikėjo, kad laisvei vėl gali kilti grėsmė.
„Negalėjome patikėti, kad per šiuos metus mums tai pasirodys visa savo esybe, kad laisvė nėra paveldima. Atrodo, kad per vienerius metus prabėgo ištisi dešimt, o tai vieneri metai – A. Lukašenkos režimo sukelta migracijos krizė, Kinijos puolimas, Rusijos karas prieš Ukrainą“, – sakė P. Kuzmickienė.
Anot politikės, šokiravo faktas, jog Rusija išliko ta pati agresyvi, brutali imperija, bandanti atkurti savo valstybę.
„Bando maskuotis ir įrodyti besanti kitokia. Daug naivių žmonių patikėjo šia maskuote, kad Rusija pasikeitė. (…) Iliuzija, neturinti nieko bendra su realybe. Nuosekliai kalbėjome Europai ir pasauliui, kad labai svarbu sugriauti iliuziją ir melą. Romas Kalanta buvo vienas tokių, kuris netikėjo iliuzija ir melu, kokį rodė sovietai“, – teigė P. Kuzmickienė.
Jos teigimu, R. Kalantos atminimas simbolizuoja vis daugiau. Vėl atgimsta kalbos apie tai, kad už laisvę reikia kovoti, visuomenė turi ruoštis, visuomenės ugdymo būtinybę, svarbus pilietinis ir patriotinis ugdymas. Imamasi politinių sprendimų tai įgyvendinti.
Istorinis lūžis ateities kartoms
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, Romo Kalantos pasiaukojimas „be jokios abejonės yra labai svarbus istorinis, lūžinis etapas, kuris įkvėpė daug ateities kartų į priekį“.
„Su pilietinio pasipriešinimo koncepcijos plėtote galima jo palikimą vis labiau įtvirtinti“, – konferencijoje sakė L. Kaščiūnas, pristatęs pilietinio pasipriešinimo strategiją.
Politikas teigė, jog tapus komiteto pirmininku pagrindiniu prioritetu tapo visuomenės įtraukimas į gynimą ir saugumą.
„Žingsnis po žingsnio judame ta kryptimi. Norėtųsi daryt daug greičiau, bet susiduri su stereotipiniais požiūriais“, – sakė pirmininkas.
Anot politiko, žvelgiant į karą Ukrainoje geriausiai atsiskleidžia nepavykę Rusijos planai šalį užimti per keletą dienų, nes „nebuvo įvertintas esminis momentas – tautos valia priešintis“.
Iš Lenkijos ketvirtadienį grįžęs politikas teigė išgirdęs, jog dar prieš dešimtmetį lenkai savo šalies gynybą matė tik kaip kariuomenės bei NATO užduotį.
„Dabar sako – gins visa tauta“, – teigė parlamentaras.
„Viską padarysiu, kad kai paklaus, kas gins Lietuvą, mes visi atsakysime – tauta“, – baigdamas pranešimą teigė L. Kaščiūnas.
Organizuoto pilietinio pasipriešinimo temą politikai vis labiau aptarinėja vasarį prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.
1972 metų gegužės 14 dieną devyniolikmetis R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. R. Kalanta ligoninėje mirė.
Lietuvoje tai buvo pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į orą po gaisro sostinės automobilių sąvartyne
Užgesinus trečiadienį Vilniuje automobilių laužyne kilusį gaisrą, aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į aplinką, praneša Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas Edgaras Skrebė. Pasak jo, nors įmonė „Ruvis“ ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
VPT vadovas: išvada dėl Nacionalinio stadiono koncesijos sutarties – netrukus7
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) netrukus baigs rašyti išvadą dėl būsimo Nacionalinio stadiono komplekso koncesijos sutarties, žada įstaigos vadovas. Pasak Dariaus Vedricko, išvada bus paviešina šią arba kitą sa...
-
Vilniuje viešieji tualetai bus nemokami, plečiamas jų tinklas3
Vilniuje nuo balandžio mėnesio savivaldybei priklausantys viešieji tualetai bus nemokami. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Vilniaus savivaldybė: šiais metais bus atnaujinta 120 km gatvių1
Vilniaus miesto savivaldybė teigia šiais metais planuojanti išasfaltuoti 120 kilometrų gatvių, sutvarkyti apie 40 kilometrų šaligatvių ir įrengti daugiau kaip 12 kilometrų dviračių takų. Pasak savivaldybės, sostinės susisiekimo...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Vilniuje atsiras daugiau viešojo transporto maršrutų, bus dažninami esami5
Vilniuje bus didinamas viešojo transporto maršrutų skaičius ir dabartinių maršrutų intensyvumas. ...