Jo teigimu, pagal paveldosauginius reikalavimus, šitos aikštės reljefas turi būti lygus.

„Šiandien kalbėjome Kultūros komitete, kad tas projektas, kuris yra paskelbtas laimėtoju, šito reikalavimo neatitiktų. Dėl to, matyt, darbo grupė susės kartu su autoriumi ir su paveldosaugos specialistais ir tarsis kaip šitą reikalavimą įvykdyti, nes iš tikrųjų kalvos ten būti negali“, - antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, Seimo komitetas prašė, kad tai būtų padaryta labai greitai, kad kuo greičiau visuomenė gautų paaiškinimus ir būtų rasti sprendimai.

Dėl to, matyt, darbo grupė susės kartu su autoriumi ir su paveldosaugos specialistais ir tarsis kaip šitą reikalavimą įvykdyti, nes iš tikrųjų kalvos ten būti negali.

R. Karbauskis sakė, kad sprendimus turi priimti ne politikai, o specialistai.

„Abejonės, kad pažeidžiami paveldosauginiai reikalavimai, yra patvirtintos, tas projektas toks, koks yra šiuo momentu, negalėtų būti įgyvendintas, jeigu nebūtų koreguojamas“, - sakė R. Karbauskis.

Kaip jau skelbta, Lukiškių aikštėje iškils skulptoriaus ir dizainerio Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais. Šis kūrinys laimėjo konkursą iš penkių pasiūlytų projektų.

Galutinis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant tiek į specialiai sudarytos ekspertų komisijos, tiek į visuomenės nuomonę.

Skulptorius ir dizaineris A. Labašauskas siūlo į aikštę pažvelgti kaip į laisvą viešą erdvę. Jo pasiūlymas - formuoti memorialą įtraukiant pačioje aikštėje vykstančius gyvus procesus. Savo pasiūlymu A. Labašauskas klausia: ar koks nors monumentas gali atstoti pievoje bėgiojančių vaikų, kamuolį spardančių mamų, sumuštinius tepančių tėvų ir šachmatais žaidžiančių senjorų vaizdą? Jo manymu, piliečiai pačiu savo buvimu viešojoje erdvėje kiekvieną akimirką kuria vis naują laisvės vaizdinį, turintį daugybę scenarijų ir galimybių, priklausantį jį kuriantiems laisvos Lietuvos piliečiams ir už laisvę kovojusiems.

Autorius siūlo aikštėje suformuoti kalvą, kurios pietinis, į Gedimino prospektą orientuotas, šlaitas būtų užbaigtas vertikaliu, griežtos formos, skulptūrinės plastikos memorialiniu reljefu. Likusi kalvos dalis susilietų su aikšte ir pratęstų aikštės pievas bei takus, papildydama ir paįvairindama kraštovaizdį.

Autorius siekia, kad suformuotame landšafte įkurdintas minimalistinis reljefas primintų, kam turime būti dėkingi už savo privilegiją gyventi laisvi. Ornamentiškoje skulptūrinėje formoje būtų įrašyti laisvės kovų dalyvių slapyvardžiai (Liepa, Ąžuolas, Vytis, Beržas, Drebulė ir kiti). Yra žinoma, kad slapyvardžiais buvo naudojamasi tiek 1863 metų sukilime, tiek pokario rezistencijos judėjime ir kad po vienu slapyvardžiu neretai slėpdavosi bent keli žmonės, idant suklaidintų juos persekiojusius agentus. Tokiu būdu memoriale bus įamžinti ne keletas konkrečių kovotojų, o visi, vienaip ar kitaip prisidėję prie laisvės kovų.

Vilniaus Lukiškių aikštės memorialui sukurti kūrybines dirbtuves organizavo Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC).