Apie tai, kad būtinas skandalingos 2015-ųjų rinkimų Vilniuje istorijos ir R.Šimašiaus pergalės tyrimas, kalba ir esami valstybės atsakingi asmenys, ir buvę pareigūnai. Kai kurie politikai viešai siūlo diskutuoti, ar dėl neteisėto poveikio rinkėjams rinkimų rezultatai apskritai yra teisėti.

Lietuva – tarp 32 valstybių

Jau pavasarį per pasaulį nuvilnijo triukšmas paaiškėjus, kad net 87 mln. socialinio tinklo "Facebook" vartotojų asmeniniai asmens duomenys buvo neteisėtai perduoti rinkos duomenų analizės bendrovei "Cambridge Analytica". Beje, leidinio "Quartz" duomenimis, "SCL Elections" dirbo su daugiau nei 100 rinkimų kampanijų 32 pasaulio valstybėse. Paaiškėjus milžiniškiems neteisėto "Facebook" vartotojų duomenų panaudojimo mastams, šio socialinio tinklo vadovas Markas Zuckerbergas buvo iškviestas pasiaiškinti į JAV Kongresą, o į Europos Parlamento narių klausimus atsakinėjo tiesioginio ryšio metu.

Įtariama, kad bendrovė šiuos duomenis naudojo JAV prezidento rinkimų kampanijos, taip pat "Brexit" kampanijos metu. Dėl šių atvejų tyrimą yra pradėjusi Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros institucija. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija iš karto, jau balandį, reagavo į šį incidentą ir konstatavo, kad "Facebook" ir "Cambridge Analytica" asmens duomenų perdavimo atveju galimai susiję ir Lietuvos piliečių asmens duomenys.

Dabar aikštėn iškilo faktas, kad tas perspėjimas reiškia ne ką kita, kaip "Cambridge Analytica" pagrindinės įmonės "SCL Elections" galimą įtaką 2015 m. savivaldos ir mero rinkimams Vilniaus mieste. "Vilniaus dienos" turimoje 2014-aisiais sudarytos sutarties tarp Liberalų sąjūdžio ir "SCL Elections" kopijoje nurodyta paslaugų kaina – 30 tūkst. eurų. Pagal šį dokumentą britų kompanija R.Šimašiui buvo įsipareigojusi sukurti rinkėjų duomenų bazę ir pateikti duomenis apie sostinės rinkėjus.

A. Ufarto / BFL nuotr.

Naujienų agentūrą ELTA Vilniaus meras R.Šimašius tikino, kad per pastaruosius rinkimus Vilniaus štabas tikrai nesinaudojo "Cambridge Analytica" įmonės "SCL Elections" paslaugomis, kai neteisėtai buvo renkami gyventojų duomenys rinkimų kampanijai. Tačiau jis neslepia, kad tokiomis paslaugomis naudojosi Liberalų sąjūdis.

Neteisėtai surinkti "Facebook" vartotojų duomenys buvo naudojami analizuojant jų psichologiją ir prognozuojant politinę elgseną, lyginant vartotojų paskyras su rinkėjų sąrašais, o atlikus vartotojų profiliavimą ši informacija būdavo naudojama rinkėjams paveikti. Pavyzdžiui, konkrečiam rinkėjui per socialinius tinklus, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis buvo siunčiamos žinutės, šie duomenys būdavo perduodami "nuo durų iki durų" (D2D) kampanijas vykdžiusiems kandidatams.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, "Facebook" socialinis tinklas įsipareigojo asmeniškai informuoti asmenis, kurių teisės galėjo būti pažeistos. Lietuvos piliečiai, siekdami apginti savo pažeistas teises, pagal galiojantį teisinį reguliavimą su skundu gali kreiptis į tyrimą atliekančią Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros instituciją.

Pagrindinis klausimas: ar Lietuvos piliečių asmens duomenys galėjo būti prieinami Rusijos specialiosioms tarnyboms ir kokį poveikį tai gali turėti 2019 m. Lietuvoje vyksiantiems rinkimams? Nes minėtas "Facebook" duomenų neteisėto perdavimo skandalas susijęs ir su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Specialus NSGK posėdis

"Kas stovi už "Cambridge Analytica" kompanijos, skelbta labai plačiai. Žinomi jos ryšiai, manipuliacijomis, neteisėtu duomenų rinkimu grįsti metodai, – sakė Seimo NSGK pirmininkas V.Bakas. – Mes, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tirdami politikų ir verslo ryšius matėme, kad su Liberalų sąjūdžio lyderiais glaudžius santykius palaikantys "MG Baltic" savininkai derėjosi su "Rosatom" atstovais, tarėsi, kaip dominuoti Lietuvos energetikos sektoriuje. Tas kaimynų pėdsakas liberalų rinkimų kampanijoje jau buvo atskleistas mūsų komiteto tyrimo metu. Tik mažiau apie jį viešai diskutuota.

Tas kaimynų pėdsakas liberalų rinkimų kampanijoje jau buvo atskleistas mūsų komiteto tyrimo metu.

Bet dabar, kalbant apie tai, kas vyko su "Cambridge Analytica", jei buvo neteisėtai naudojami asmens duomenys, turi sureaguoti institucijos. Jau reikia kreiptis ne į Seimo NSGK, o į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją. Ji turi atlikti tyrimą, pateikti visuomenei išvadas. Turi būti poveikio priemonės, jei rinkimams neteisėtai buvo renkami asmens duomenys."

V.Bakas sakė tikrai nežinojęs, kad "Cambridge Analytica" konsultavo liberalus, nes komiteto darbas nėra stebėti partijas. Tačiau tyrimo metu nerimą kėlė liberalų lyderių ryšiai su interesų grupėmis, neteisėtas ir liberalų, ir kitų partijų politinių kampanijų finansavimas.

"NSGK planuoja lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje skirti posėdį apskritai dėl įtakos rinkimams, pasikviesti įvairių sričių specialistus, specialiųjų tarnybų pareigūnus, Seimo frakcijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovus, – pareiškė NSGK pirmininkas. – Tarsimės, kaip galėtume apsaugoti savo politinę sistemą."

Ironiška, kad tušinukų dalijimas laikomas labai pavojingu pakreipiant rinkimų eigą norima linkme, o į manipuliavimą rinkėjais IT technologijomis net dėmesio nebuvo kreipiama.

"Be abejo, neteisėta įtaka rinkimams pavojinga. Ir tai rodo, kad partijos turėjo polinkį, net tradicijas naudotis neteisėtomis priemonėmis. Sakyčiau, šios minimos politinės grupės. Nes labai daug visko jau lenda, visokiausių istorijų, – aiškino V.Bakas. – O tie veikėjai bando užversti visas specialiąsias tarnybas skundais. Sakau, gal kaip tik padėkime apsivalyti, nes ar liberalų rinkėjas nusipelnė to, kad partija turėtų kažkokių neaiškių įsipareigojimų. Ypač kai kalbama apie priešiškas jėgas. Bet turėsime išaugti iš to. Didelis politinis iššūkis sistemai. Apskritai tiek dešinėje politinės sistemos pusėje turime didžiulį griovį, tiek kairėje turime griovį. Dešiniosios jėgos po tokių lyderių poelgių, išdavysčių iš esmės nebeturime. Ir tai – valstybės bėda."

Nuo "Almax" iki šių dienų

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Mečys Laurinkus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas užėmė tuo metu, kai visa Lietuva kalbėjo apie Rusijos "Almax" juodųjų technologijų poveikį per prezidento rinkimus, kurie atnešė sėkmę Rolandui Paksui. O kai Prezidentas suteikė Lietuvos pilietybę Jurijui Borisovui, atėjo ir nesėkmė. Skandalas prasidėjo 2003 m. spalio 30 d., kai M.Laurinkus Generalinei prokuratūrai įteikė VSD pažymą, kurioje teigiama, kad Prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Vėliau šis teiginys buvo atmestas Konstitucinio Teismo. Tačiau tas pats Konstitucinis Teismas atliko tyrimą ir paskelbė, kad R.Paksas sulaužė priesaiką, pažeidė Konstituciją. Per apkaltą jis buvo pašalintas iš posto.

Prieš 16–17 metų "Almax" pavadinimas mirgėjo leidinių antraštėse. Vieni politikai smerkė kitus, bet prieš juodąsias technologijas nebuvo imtąsi jokių priemonių. Pasak M.Laurinkaus, "Almax" buvo susirinkusi, susisteminusi pasaulyje esančius poveikio metodus, juos naudoti jau senokai buvo labai populiaru.

"Prisimenu, dar Sąjūdžio laikais, kai pats dalyvavau rinkimuose, man kažkas davė vertimą iš anglų kalbos, kaip reikia laimėti rinkimus. Kaip gudrauti ir t. t. Jau tada buvo visokių technologijų, – nepriklausomybės pradžią prisiminė M.Laurinkus. – Stebėjausi, negi tokie dalykai naudojami. Pasirodo, objektyviai kalbant, naudojami. Aš nepasinaudojau, tuo metu užteko laisvės idėjos, ir rinkimai aiškūs.

Apie juodąsias technologijas kalbama jau seniai, jau du dešimtmečius. Visi žinojo, kad jos ateis ir į Lietuvą, tik nežinojo, kaip jos reikšis, kokiomis formomis. Laikai, technologijos pasikeitė, žmonės surado naujų metodų, kaip paveikti rinkimus. Klausimas, ar Rusija turi interesą tokioms technologijoms, kad paveiktų rinkimus Lietuvoje? Aišku, turi. Aš nustebčiau, jeigu neturėtų: tai ką ji veikia? Stengiasi paveikti visur, kur tik gali."

Neteisėtas poveikis yra poveikis. Ir Rusijos poveikis, ir Vakarų poveikis daro tik žalą Lietuvos demokratijai.

"Jei viskas yra tiesa, kas skelbiama apie "Cambridge Analytica" ir liberalų poveikį rinkėjams, manau, jau yra arti nusikaltimo, įsiskverbimo į neleistinus dalykus. Vienareikšmiškai pasakyti, kas čia, negalima. Reikia visapusiško tyrimo, gal ir teisminio tyrimo, o paskui daryti išvadas", – mano buvęs VSD vadovas.

Ant legalumo ribos

"Rinkėjų profilius viešųjų ryšių įmonės, visuomenės tyrimų kompanijos sudarinėja jau seniai. Tačiau, kalbant apie Liberalų sąjūdį, naujiena yra ta, kad šįsyk duomenys buvo renkami iš socialinių tinklų", – mano politologas prof. Algis Krupavičius.

Jei teigtume, kad duomenų apie rinkėjus panaudojimas yra įprastas reiškinys, kodėl ir Liberalų sąjūdžio vadovai, ir pats R.Šimašius ilgokai neigė, kad buvo sudaryta paslaugų sutartis su kompanijos "Cambridge Analytica" pagrindine įmone "SCL Elections"? Prisipažino tik priremti prie sienos, kai buvo parodyta sutarties kopija, kurioje nurodyta, jog paslaugų kaina – 30 tūkst. eurų?

"Tai – politikų sąžiningumo klausimas. Kalbant apie demokratines tradicijas, politikai bent jau po rinkimų tikrai privalo paviešinti visas įmanomas sutartis su kompanijomis, kurių paslaugomis buvo pasinaudota, ir čia jokių "o, bet, tačiau" negali būti. Lietuvoje skaidrumo trūksta, kažkas lieka stalčiuose, kažkas tampa vieša, bet per daug nutylima", – sakė politologas.

Kas nelegalu – legalizuojama

"Manipuliavimas visuomenės nuomone yra labai įsigėręs į politiką ir, beje, į dalį žiniasklaidos. Yra nerašytos taisyklės. Taip gyvenama. Juk be viešųjų ryšių jokia rimtoji politika neapsieina, – aiškino "Vilniaus dienos" kalbinamas filosofas Vytautas Rubavičius. – Ir kur jos peržengia tuo metu nustatytą leistiną, įstatymiškai pokoreguotą skaidrumo liniją, kitus dalykus, kas čia sugaudys? Noriu pasakyti, kad kova dėl politinės valdžios, dėl tam tikrų persistumdymų yra negailestinga, politikai mano, kad visos priemonės čia yra leistinos. Jei jos yra nelegalios, jas gi galima padaryti legaliomis jau atėjus į valdžią arba paveikus kokią nors politikų grupę. Matome, kad daug dalykų yra legalizuojama, daug dalykų yra juridifikuojama. Juridifikavimas taip pat įgauna manipuliavimo, poveikio priemonių galią.

Manipuliavimas jau yra tapęs mūsų gyvenimo būdu. Viešieji ryšiai per manipuliaciją kuria viešosios politikos sceną. Politinis elitas pripažįsta tą vieną maksimą, kad politinė galia yra viskas. O politinę galią galima konvertuoti į visokias valiutas, į kultūrinius ir kitokius kapitalus."

Manipuliavimas visuomenės nuomone yra labai įsigėręs į politiką ir, beje, į dalį žiniasklaidos. Yra nerašytos taisyklės. Taip gyvenama. Juk be viešųjų ryšių jokia rimtoji politika neapsieina, – aiškino "Vilniaus dienos" kalbinamas filosofas Vytautas Rubavičius

Liberalai pastarąjį dešimtmetį siekia elektroninių rinkimų, tačiau dėl šiuolaikinių technologijų žmogus darosi priklausomas ne tik nuo kitų šalių atakų, bet ir tampa paveikesnis savų politikų manipuliacijoms.

"Čia yra didžiuliai pavojai, ypač toms visuomenėms, kurios neturėjo demokratinės raidos patirties, – mano V.Rubavičius. – Mes neturėjome jos, mes net realios savivaldos neįgyvendinome, todėl daugelį dalykų vaizduojame. Esame įpratę vaizduoti, mūsų valstybės pareigūnai yra įpratę vaizduoti. Mes kuriame gerus įstatymus, kurie baigiasi vaikų grobimais. Mes tai paskui įteisiname ir pasakome, kad valstybės prievarta prieš vaikus nėra smurtas."

Beteisiai piliečiai

Anot filosofo, šiuolaikinės medijos kuria labai daug platformų, kurios suteikia daugybę galimybių manipuliuoti: "Visi žinome, jog visi šiuo metu esame prižiūrimi vienokių ar kitokių tarnybų, apie mus yra kaupiami duomenys. Ir yra žmonių, kurie, pasinaudodami politiniais ryšiais, prie tų duomenų gali prieiti. Nuo e. sveikatos iki intymiausios informacijos – mūsų pomėgių ir t. t. Kontrolės ir manipuliavimo galimybės yra milžiniškos. Ir Vakarų visuomenėms kyla vis naujų klausimų, kaip ji informuojama apie naujųjų technologijų keliamus pavojus žmogaus teisėms bei piliečių privatumui. Ar pas mus vyksta diskusijos apie tai?"

V.Rubavičius priminė, kad amerikiečiai jau 8-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje atsižvelgė į technologijų tobulėjimą, į piliečių priežiūros ir pavergimo galimybes. Todėl numatė tam tikrus saugiklius, teisę piliečiams tiesiogiai kreiptis į įvairiausias institucijas ir reikalauti atskleisti, kokie duomenys apie juos yra sukaupti. Ir ten negalima piliečiams atsakyti, kad tai yra kokia nors valstybės paslaptis.

"Ar mes turime kažką panašaus? – retoriškai klausė filosofas. – Ar mes turime veiksmingą savo specialiųjų tarnybų, kaupiančių informaciją apie žmones, parlamentinę priežiūrą? Ar mes bent kalbame apie tai?"

Ne, nekalbame. Užtat kalbame apie tai, kad VSD antrus metus iš eilės išrenkamas įtakingiausia valstybės organizacija.

"Ironiškas paradoksas, kad VSD išrenkama įtakingiausia institucija, rodančia galią, – paaiškino V.Rubavičius. – Visiškai nežinant, nei ką ji iš tiesų veikia, kaip ką kaupia, visuomenei neturint visiškai jokios galios paklausti, ką ši organizacija yra sukaupusi apie kiekvieną savo pilietį. Pilietis neturi teisės aiškintis su ja. Mes atsidavėme saugumo ir apsisaugojimo ideologijai, kuri suteikia nei nuo visuomenės, nei nuo piliečių nebepriklausančių galių institucijai, kuri yra už parlamentinės kontrolės, politinės scenos ribų. O jos poveikis yra labai didelis. Tas poveikis leidžia kai kurioms politinėms grupėms ta informacija manipuliuoti. Visi žinome, kad yra ir geresni, ir blogesni tokių tarnybų draugai. Vienus politikus ar politikų būrelius mėgsta, kitų nemėgsta. Čia veriasi didžiulės manipuliavimo galimybės. Taip pat ir rinkimų rezultatų manipuliavimo."