Nesikreipė dėl leidimų

Kaip skelbia savivaldybė, įvairiais būdais skleidžiamoje reklamoje „Yandex. Taxi“ skelbiasi teikianti taksi paslaugas, tai aiškiai nurodyta ir bendrovės pavadinime, tačiau bendrovė iki šiol nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo.

„Prašome pradėti galimo Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo nagrinėjimą ir priimti nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemonę – įpareigojimą sustabdyti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos skleidimą“, – rašoma mero kreipimesi.

Meras taip pat informavo Konkurencijos tarybą, jog uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“ lauko reklamos įrenginyje nuo šio trečiadienio planuojama skleisti galimai klaidinančią „Yandex. Taxi“ reklamą. Dėl to savivaldybė jau įspėjo bendrovę.

Savo ruožtu „ETN Baltic“ tikina neketinanti nuomoti Lakūnų gatvėje 30 esančio stendo „Yandex. Taxi“ reklamai, kadangi čia esantis reklaminis stendas jau yra išnuomotas ilgalaikės sutarties pagrindu kitam klientui, o pastarasis nesutiko laikinai perleisti teisių pagal numos sutartį. „ETN Baltic“ savivaldybės informaciją vadina neatitinkančia tikrovės.

Bendrovė taip pat pažymi, kad savivaldybė neturėjo priekaištų minėtos reklamos maketui, reklamą suderino elektroninėje sistemoje.

„Tai rodo, kad teiginiai, jog „ETN Baltic“ nuo 2018-08-01 dienos planuoja skleisti galimai klaidinančią „Yandex. Taxi“ reklamą, neatitinka tikrovės ir pažeidžia bendrovės dalykinę reputaciją, ypač atsižvelgiant  į tai, kad kitos reklamos bendrovės šiuo metu jau eksponuoja „Yandex. Taxi“ reklamą Vilniaus mieste“, – pabrėžiama „ETN Baltic“ pranešime.

Kaip BNS nurodė mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas, bendrovė, savivaldybės nuomone, klaidina vartotojus prisistatydama, jog teikia taksi paslaugas.

„Galimą pažeidimą įžvelgiame, nes jie pristato save kaip taksi, nors jie nėra taksi. Jie savo reklamoje skelbia, kad yra bendruomenės servisas, nors tai nėra niekaip klasifikuojama savivaldybėje. Jie turi aiškiai atsakyti, ar teikia pavėžėjimo paslaugą, kaip „Uber“ ar „Taxify“, ar jie yra taksi. Jie turi paaiškinti, su kuo bendradarbiauja“, – tvirtino jis.

Anot A. Zubriakovo, įmonė greičiausiai naudojasi teisės aktų spraga, leidžiančia įmonėms samdyti tiek Lietuvoje registruotas pavėžėjimo, tiek taksi bendroves – spėjama, kad paslaugas teikia kitos įmonės, nors jų automobiliai apklijuoti „Yandex. Taxi“ lipdukais.

Praėjusią savaitę R. Šimašius taip pat kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas informuoti, ar Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex. Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Kaip BNS sakė VSD atstovė Aurelija Katkuvienė, atsakymą tikimasi parengti iki savaitės pabaigos.

„Yandex. Taxi“ programėle Vilniuje galima naudotis nuo praėjusio ketvirtadienio – anot jos atstovų, paslaugos sostinėje teikiamos su 300 automobilių. Įmonės valdoma pavėžėjimo programėlė veikia panašiu principu kaip „Uber ar „Taxify“.

Pati kompanija prisistato kaip tarptautinė, ji registruota Amsterdame, nors programuotojai dirba Maskvoje.

VSD atsakymus žada šios savaitės pabaigoje

Valstybės saugumo departamento (VSD) komunikacijos atstovė informavo Eltą, kad atsakymus, kurių yra paprašyta apie Rusijos pavėžėjimo paslaugas teikiančią įmonę „Yandex Taxi“, tikimasi turėti šios savaitės pabaigoje arba kitos pradžioje.

VSD Eltai patvirtino, kad du raštai dėl šios įmonės yra gauti. Per šią savaitę jų gali atsirasti ir daugiau.

Rekomenduoja nenaudoti programėlės „Yandex. Taxi“

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys žurnalistams pirmadienį pabrėžė, kad susirūpinimą kelia „Yandex. Taxi“ programėlės siunčiamų šifruotų duomenų apimtys. Išsamesnis tyrimas dėl programėlės, anot jo, bus atliktas per savaitę ar dvi – iki tol nerekomenduojama jos naudoti valstybės tarnautojams ir pareigūnams.

„Mes neteigiame, kad tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui, neturime tokių atvejų, kad būtų tai padaryta, t.y. kad ji šnipinėtų vartotojus, kad ji tikrai tą daro – mes to neteigiame. Mes tik susirūpinę dėl didelės prieigos prie duomenų vartotojo įrenginiuose, dėl to nuogąstaujame“, – teigė R. Rainys.

Jis akcentavo, kad programėlė nėra draudžiama ir kiekvienas vartotojas gali apsispręsti, ar ją diegti, tačiau to daryti nerekomenduojama.

„Tie duomenys tikrai keliauja į serverius trečiosiose valstybės, ne Lietuvoje, todėl valstybinio sektoriaus tarnautojams, pareigūnams, kritinių infrastruktūrų valdytojams įrenginiuose rekomenduojame nenaudoti“, – pabrėžė jis.

R. Rainys pabrėžė, kad galimybės uždrausti naudotis programėle valstybiniame sektoriuje yra: Vyriausybė yra įvedusi draudimą naudoti Rusijoje įsikūrusios kompanijos „Kaspersky Lab“ programinę įrangą Lietuvos kritinių informacinių technologijų sistemų valdytojams, kai Jungtinės Valstijos pernai paskelbė, kad bendrovė gali bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pirmadienį pranešė rekomenduojantis nenaudoti pavėžėjimo programėlės „Yandex. Taxi“, kol nebus atliktas išsamus jos tyrimas.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime rašoma, kad rusiško kapitalo pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės programėlės poreikiai gauti informaciją iš mobiliojo įrenginio „galimai sudaro sąlygas neteisėtam asmens duomenų rinkimui ir kaupimui, o tai kelia susirūpinimą dėl jų saugumo“.

„Šiuo metu NKSC prie KAM atlieka išsamią „Yandex. Taxi“ programėlės saugumo analizę. Kol nebus nustatyti konkretūs faktai dėl mobiliosios programėlės saugumo, NKSC prie KAM rekomenduoja nediegti jos į turimus įrenginius“, – rašoma pranešime.

„Ypatingai svarbu, kad ši priemonė nebūtų naudojama Lietuvos valstybės tarnautojų ir pareigūnų, krašto apsaugos sistemos darbuotojų įrenginiuose“, – teigiama jame.

Ministerija pabrėžia, kad „Yandex. Taxi“ programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis, tokiomis kaip galimybe aktyvuoti įrenginio kamerą ir mikrofoną ar valdyti belaidžio tinklo prieigą, o vėlesnės programėlės versijos gali padidinti reikalaujamų funkcijų prieigų kiekį.

Pranešime teigiama, kad iš naudotojo įrenginio surinkti duomenys yra saugomi Rusijoje įsikūrusios organizacijos serveriuose.

Naudojimo sąlygose taip pat aptariama galimybė duomenis pateikti valstybinėms organizacijoms, reguliavimo institucijoms, teismams ir kitoms trečiosioms šalims.

Anot šių metų žvalgybos institucijų parengto grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo, Rusijos tarnybos „turi teisinius įgaliojimus ir techninių galimybių įgyti prieigą prie Rusijos ir užsienio valstybių piliečių, naudojančių rusiškas elektroninio komunikavimo platformas, duomenų“.

Grėsmių vertinime taip pat nurodoma, jog „grėsmė, kad asmeniniai duomenys nutekinami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, kyla visiems Lietuvos piliečiams, besinaudojantiems rusiškais socialiniais tinklais ir elektroninio pašto paslaugomis, pvz., odnoklasniki, mail.ru, yandex ir panašiomis“.

Pasirengusi tikrinimams

Rusijos kapitalo pavėžėjimo paslaugų bendrovė „Yandex. Taxi“ pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi Lietuvos institucijų patikrinimams ir tvirtino besilaikanti duomenų apsaugos taisyklių.

Taip „Yandex. Taxi“ reagavo į Lietuvos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro rekomendaciją nesinaudoti paslaugą teikiančios bendroves mobiliąja programėle, nes vartotojų duomenys joje gali būti renkami neteisėtai.

Įmonė teigia, kad programėlę administruojanti Nyderlanduose registruota bendrovė „Yandex. Taxi BV“ laikosi Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (angl. GDPR).

„Yandex. Taxi BV“ apdoroja ir saugo ES vartotojų duomenis griežtai besiremdama ES reguliavimu, ypač GDPR“, – atstovės spaudai BNS persiųstame komentare teigė „Yandex. Taxi“ pasaulinės strategijos direktorius Aramas Sargsianas.

„Mes esame atviri ir pasirengę bet kokiems būtiniems patikrinimams. Bet kokie kaltinimai mūsų atžvilgiu nėra niekuo pagrįsti“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministerijos pirmadienį išplatintame pranešime rašoma, kad „Yandex. Taxi“ programėlės poreikiai gauti informaciją iš mobiliojo įrenginio „galimai sudaro sąlygas neteisėtam asmens duomenų rinkimui ir kaupimui, o tai kelia susirūpinimą dėl jų saugumo“.

Kibernetinio saugumo centras pabrėžia, kad programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis, tokiomis kaip galimybe aktyvuoti įrenginio kamerą ir mikrofoną ar valdyti belaidžio tinklo prieigą, o vėlesnės programėlės versijos gali padidinti reikalaujamų funkcijų prieigų kiekį.

Dėl to centras pareiškė rekomenduojantis nenaudoti pavėžėjimo programėlės, kol nebus atliktas išsamus jos tyrimas.

A. Sargsianas tvirtino, jog programėlė duomenis renka siekiant kaip įmanoma palengvinti naudojimąsi paslauga.

„Pavyzdžiui, vietoje kortelės numerio įvedimo rankiniu būdu galite ją tiesiog nuskaityti arba kai kuriomis kalbomis galite įvesti atvykimo tašką balsu“, – sakė „Yandex. Taxi“ atstovas.

Praėjusią savaitę Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Seimo narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydami informacijos, ar „Yandex. Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat kreipėsi į Konkurencijos tarybą, kad ši įvertintų, ar „Yandex. Taxi“ neklaidina vartotojų teigdama, jog teikia taksi, o ne pavėžėjimo paslaugas.

Pati įmonė tvirtino neslepianti, kad teikia ne taksi, o „informacinės visuomenės paslaugą“.

„Nepaisant prekės ženklo vardo, tai nėra vežimo kompanija ir ji neteikia pervežimo ar taksi paslaugų Lietuvoje ar kitose šalyse. Kaip informacinės visuomenės paslaugai „Yandex. Taxi“ nereikia jokių specialių licencijų“, – kalbėjo A. Sargsianas.

„Yandex. Taxi“ programėle Vilniuje galima naudotis nuo praėjusio ketvirtadienio – anot jos atstovų, paslaugos sostinėje teikiamos su 300 automobilių. Įmonės valdoma pavėžėjimo programėlė veikia panašiu principu kaip „Uber ar „Taxify“.

Pati kompanija prisistato kaip tarptautinė, ji registruota Amsterdame, nors programuotojai dirba Maskvoje.