- Benas Brunalas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus meras Remigijus Šimašius, komentuodamas savo kontraversiškai įvertintą sprendimą nukabinti Jono Noreikos atminimo lentą, sako žinojęs, kad, nepaisant visų faktų, daliai žmonių skaudės.
Iš atostogų grįžęs meras socialiniame feisbuko tinkle antradienį akcentavo, kad sprendimas nukabinti atminimo lentą J. Noreikai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos buvo vienas emociškai sunkiausių per visą jo darbo laiką savivaldybėje, tačiau, kartu akcentavo jis, miesto vardu šios istorinės asmenybės jis neleis šlovinti.
„Jono Noreikos atminimo lentos nukabinimo priežastis ir tikslas yra vienintelis – nustoti jį šlovinti miesto vardu. Neturime teisės jo smerkti ar teisti, tačiau negalime ir garbinti Vilniaus vardu“, – feisbuke rašė sostinės meras.
Argumentuodamas tokią tezę R. Šimašius deklaravo jau ne kartą išsakytus teiginius, esą J. Noreika dalyvavo žydų geto steigime.
„Esame miestas, kuris per karą nukentėjo labai stipriai. Ketvirtadalis gyventojų buvo nužudyta totalitarinio režimo, kurio dalimi, nežinia sąmoningai ar ne, nors ir trumpai, buvo ir Jonas Noreika. Tai patvirtina jo parašai ant dokumentų, steigiančių žydų getą bei izoliuojančių juos. Tai faktai“, – rašė Vilniaus miesto vadovas, pridurdamas, kad siekis šį faktą teisinti atskiromis istorinėmis aplinkybėmis yra tik interpretacija.
Jono Noreikos atminimo lentos nukabinimo priežastis ir tikslas yra vienintelis – nustoti jį šlovinti miesto vardu. Neturime teisės jo smerkti ar teisti, tačiau negalime ir garbinti Vilniaus vardu.
„Galima jo veiksmus teisinti istoriniu kontekstu, kad tada atrodė kitaip, kad nebuvo kitos išeities, kad nebuvo suvokiama, kuo tai baigsis, kad tada „visi taip manė”. Tačiau tai jau interpretacija. Faktai yra akivaizdūs – Lietuvos sūnus, galiausiai paaukojęs gyvybę už Lietuvos laisvę, būdamas karininku – kapitonu – ne tik nepadėjo apginti beginklių piliečių, bet ir pats prisidėjo prie įvykių, atvedusių į taikių žmonių pražūtį. Lietuva negali ir neturi ištrinti iš istorijos jokio žmogaus pastangų, kad ir nelabai sėkmingų, kovojant prieš sovietus. Ir teisti tokius žmones dabar nei laikas, nei vieta. Tačiau miestas, Holokausto metu praradęs 55 tūkst. savo gyventojų, tiesiog neturi teisės savo erdvėse garbinti ir aukštinti tokį asmenį“, – rašė R. Šimašius.
Sostinės meras visgi pridūrė, kad visuomenėje audras sukėlęs sprendimas nukabinti J. Noreikos atminimo lentą buvo vienas sunkiausių jo, kaip miesto vadovo, sprendimų.
„Neslėpdamas pripažinsiu, kad emociškai tai buvo vienas sunkiausių sprendimų, kuriuos man teko priimti per ketverius metus tarnaujant vilniečiams. Bet jis buvo ilgai brandintas, apgalvotas, pasvertas“, – aiškino socialiniame tinkle R. Šimašius.
Jo teigimu, prieš priimant šį kontraversiškai įvertintą sprendimą jis žinojo, kad dalį žmonių memorialinės lentos nuėmimas įskaudins.
„Žinojau, kad, nepaisant visų faktų, daliai žmonių skaudės. Visų pirma dėl to, kad visi atsimename senelių ir tėvų kančias dėl sovietų represijų. Tačiau ir dėl to, kad vis dar gajus kolektyvinės atsakomybės mitas, ir, deja, vis dar gajūs antisemitinės propagandos aidai. Bet tai nėra priežastis į istoriją žiūrėti primerktomis akimis. Tai ne priežastis leisti, kad šešėlis būtų metamas ant tų herojų, kuriems žmogaus teisės ir laisvės visada buvo Lietuvos tapatybės dalis“, – rašė meras.
Galiausiai apibendrindamas savo įrašą R. Šimašius kvietė baigti manipuliacijas, pyktis ir menkinti vieni kitus.
„Kai kam gali nepatikti šis sprendimas (ir tai yra jų teisė). Gerai, kad ši diskusija vyksta laisvoje Lietuvoje ir tarp laisvų Lietuvos piliečių. Kas nori,gali ir toliau privačiai heroizuoti Joną Noreiką, gali ignoruoti du jo parašus, bet Vilnius savo vardu to nedarys ir savo erdvių tam neskirs. Nes per septynis šimtus metų Vilniaus varde įrėžti ne tik šlovingi jo laikai, kuriais mes didžiuojamės, bet, deja, ir skaudžios istorijos, kada ketvirtadalis vilniečių buvo išžudyti. Mes neturime teisės pamiršti ir to ketvirtadalio miesto piliečių, kurie savo norų, teisių ar pageidavimų jau nebegali išreikšti, nes buvo nužudyti tiesiog dėl jų tautybės. Dažnas iš jų su savo istorija, tikiu, būtų verti savo atminimo lentos, bet, deja, šioje karštoje mūsų diskusijoje jie tapo tik sausa statistika – penkiasdešimt penki tūkstančiai neišsipildžiusių Vilniaus svajonių.
Todėl prašau jūsų visų – baikime manipuliacijas. Nustokime pyktis, nustokime menkinti vieni kitus. Nustokime svaidytis kolektyvine atsakomybe, nes dėl veiksmų – ir herojiškų, ir pragaištingų – visada atsakingi tik konkretūs žmonės. Ir kviečiu niekada neužmiršti, kad Lietuvos kova visada buvo „Už jūsų ir mūsų laisvę!”, – apibendrino R. Šimašius.
ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos Generolo Vėtros atminimo lenta nuimta Vilniaus mero R. Šimašiaus sprendimu.
Generolo kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo tarpu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...