Kiek daugiau nei prieš metus Vilniaus miesto tarybos nariai nutarė, kad artimiausius 30 metų sostinėje bus diegiamas naujos rūšies transportas – greitasis tramvajus. Tačiau savivaldybės atstovai teigia, kad tai dar nenuspręsta.

Techninio projekto nerengia

Prieš keletą dienų žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Vilniuje jau klojami pamatai tramvajui, – Vilniaus tarybos nariai nubalsavo, jog visuomenės poreikiams būtų paimti du žemės sklypai Molėtų plente. Esą nuo čia bus pradėta tiesti pirmoji tramvajaus linija iš Santariškių į stotį, kurios techninis projektas jau rengiamas.

Kad artimiausius trisdešimt metų Vilniuje bus diegiamas naujos rūšies transportas, savivaldybės taryba apsisprendė dar 2012-ųjų pabaigoje. Tų metų gruodžio 19 d. posėdyje Vilniaus miesto taryba, gvildenusi metro ir tramvajaus klausimus, nutarė, kad sostinės gatvėmis važinės greitasis šiuolaikinis tramvajus. Projektą buvo tikimasi įgyvendinti gavus ES paramą 2014 m., o pirmą iš trijų planuotų linijų baigti iki 2016-ųjų. Skaičiuota, kad tam prireiktų daugiau kaip 300 mln. litų.

Tačiau, paklaustas apie tramvajaus linijos techninį projektą ir jam įgyvendinti reikiamas lėšas, Viešojo transporto optimizavimo darbo grupės vadovas Kastytis Lubys tvirtino, kad joks projektas dar nerengiamas.
"Tramvajaus linijos techninis projektas nėra rengiamas – dar net nenuspręsta, kurios naujos rūšies transportas bus įdiegtas Vilniuje. Kai bus aišku, kuri transporto rūšis bus pasirinkta, tik tada žinosime, kiek lėšų reikės jai įdiegti", – sakė K.Lubys.

Aikštelė – tik automobiliams

Savivaldybės atstovai paneigė ir tai, kad visuomenės poreikiams paimti du sklypai Molėtų plente susiję su tramvajaus projektu.

Pasak jų, prie Molėtų plento, Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžos planuojama statyti didelę automobilių aikštelę, kuri esą padėtų spręsti susisiekimo problemas mieste. Atvykę iš užmiesčio žmonės galėtų joje palikti savo automobilius, o Vilniuje naudotis viešuoju transportu.

Taigi, savivaldybės atstovų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą su prašymu visuomenės poreikiams paimti 2000 kv. m ploto žemės sklypą ir 282 kv. m ploto sklypo dalį kompensuojant juos lygiaverčiu sklypu toje pačioje teritorijoje. Pagal detalųjį planą būsimos automobilių stovėjimo aikštelės plotas sieks 7554 kv. m.
Tačiau ši aikštelė nėra tramvajaus linijos pradžia ar pradinė jo stotelė.

Iš viso – keturios linijos

Kiek daugiau nei prieš metus sostinės meras Artūras Zuokas, didis tramvajaus šalininkas, šią transporto priemonę norėjęs įdiegti dar per praėjusią kadenciją, sakė, kad mieste turėtų būti nutiestos trys greitojo tramvajaus linijos. Esą tramvajus turės būti vienbėgis ir guminiais ratais arba visiškai be bėgių.

Viešojo transporto optimizavimo vadovo K.Lubio teigimu, naujos transporto priemonės turėtų važiuoti dviem linijomis: minėtąja Santariškės–Stotis ir Ukmergės žiedas–Konstitucijos prospektas–Stotis.

"O į antro etapo trečią liniją Fabijoniškės–Stotis ir ketvirtą liniją Fabijoniškės–Žemieji Paneriai tarybos sprendimu rekomenduojama paleisti greituosius autobusus", – paaiškino K.Lubys.

Nors buvo manoma, kad pirmoji linija galėtų pradėti veikti jau 2016 m., pasak K.Lubio, ją įdiegti planuojama tik iki 2020 m., antrą – iki 2025 m., trečią ir ketvirtą – iki 2040 m. Kiek jos atsieis, viešojo transporto optimizavimo vadovo teigimu, priklausys nuo pasirinktos transporto rūšies.

K.Lubys įsitikinęs, kad šiuolaikinėmis viešojo transporto priemonėmis per trumpą laiką būtų galima pervežti didžiausius keleivių srautus, todėl neaugtų lengvaisiais automobiliais besinaudojančių vilniečių skaičius, sumažėtų spūstys gatvėse ir oro tarša. O naujų rūšių transporto diegimo naudą, pasak jo, jau dabar įrodo greitųjų autobusų maršrutų atsiradimas ir išaugęs viešojo transporto keleivių skaičius.

Vilniaus arklinis tramvajus

Arkliniu tramvajumi, arba konke, buvo vadinamas arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių. Jis Vilniuje veikė 1893–1925 m.

Idėja įrengti keturias arklinio tramvajaus linijas buvo pasiūlyta dar 1886 m. pradžioje. Iki tol keleiviai buvo vežami arklių traukiamais vežimais, turtingesni važinėjo karietomis ar jodinėjo arkliais, kiek vėliau atsirado ir arklių traukiami diližanai.

Arklinio tramvajaus idėja buvo realizuota tik po septynerių metų – 1893 m. birželio 3 d. Pirmoji konkės linija buvo Žaliasis tiltas–Geležinkelio stotis. Tų pačių metų birželio pabaigoje pradėjo veikti ir antroji arklinio tramvajaus linija Užupio tiltas–Lukiškių aikštė, liepą – trečioji linija Katedros aikštė–Antakalnis. Kasdien trimis maršrutais kursuodavo vidutiniškai 28 vagonai, juos traukė 122 arkliai. Tramvajų aptarnaudavo daugiau kaip 150 darbininkų.

Arklinis tramvajus Vilniuje veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. Po karo vilnietis inžinierius Pigutkovskis sumanė keliuose vagonuose įrengti senus motorus ir taip atgaivinti tramvajų. Patobulintas tramvajus jo garbei buvo pavadintas pigutka. Reguliariai kursuoti jis pradėjo 1924 m. liepos 25 d. Tačiau ilgai negyvavo. Seni varikliai nuolat gedo, vagonai susidėvėjo, o įsigyti naujų niekam nerūpėjo. Be to, tuomečiam tramvajui atsirado konkurentas – modernesnė transporto priemonė autobusai.