- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Arūnas Kosčicas vadovauja komandai, kuriai sostinėje tenka bene daugiausia gaisrų ir gelbėjimo darbų. Jis iš tų, kurie nestokoja optimizmo. Jo nuomone, tai dažnai padeda rasti išeitį pačiose sudėtingiausiose situacijose.
Pasak jo, dvidešimt septyneri tarnybos metai priešgaisrinėje apsaugoje jį išmokė įvertinti situaciją, greitai priimti sprendimus ir niekada nepamiršti, kad nuo jų priklauso žmonių likimai. Išskirtinis A. Kosčico bruožas – gebėjimas nepanikuoti net ir pačiose ekstremaliausiose situacijose.
Jis gerai žino, kas yra būti ugniagesiu gelbėtoju, nes 1994 m. nuo šio darbo prasidėjo jo tarnyba priešgaisrinėje apsaugoje. Beje, vaikystėje jis net nesvajojo, kad gesins gaisrus. Mat nuo mažens labai bijojo ugnies. Bet gyvenimas daug ką keičia. Iš tiesų, viską lėmė atsitiktinumas, kai pažįstamas pasiūlė darbą gaisrinėje. Traukė iššūkiai, tad nutarė pabandyti. Ir ta ugnis, kaip įsitikino per pirmąjį gaisrą, liaujasi kelti paniką, kai pajunti, kad gali ją įveikti. Beje, palikti ugningo darbo nepaskatino ir Žemės ūkio akademijoje įgytas hidroinžinieriaus diplomas.
„Kai dirbi ugniagesiu, patiri daugiausia įspūdžių. Tai, ką darai, yra matoma ir vertinama. Džiaugiesi, kai su komanda pavyksta išgelbėti žmogų“, – sako jis su nostalgijos gaidele. Tiesa, realybė šiame darbe niekada nebuvo idiliška. Pasak A. Kosčico, prieš daugelį metų jam teko dirbti ir su vadinamaisiais „štormais“, kai gaisrininkai ugnyje jausdavosi kaip pragare, o šaltyje šie drabužiai tuoj pat suledėdavo. Kerziniai batai taip pat buvo tikras išbandymas. Su jais gaisre tekdavo čiužinėti kaip ledo arenoje.
Tiek gyvenime, tiek darbe tinka tos pačios taisyklės, kaip ir gesinant gaisrus.
„Kai ugniagesiai gavo pirmuosius normalius darbo drabužius, gaisre nebejausdavo karščio, todėl net rankovės apdegdavo, – prisimena jis. – Anksčiau niekas daug dėmesio nekreipė ir į tai, ar ugniagesiai, gesindami gaisrus, yra saugūs. Buvo toks požiūris, pats gali ir žūti, bet kitą privalai išgelbėti. Tada ugniagesio gyvybė nebuvo svarbi. O gaisrai buvo gesinami taip, kad, jeigu penktajame aukšte ugnis, tai iki pat apačios viskas būdavo vandeniu užliejama, tai ne dabar, kai naudojami švirkštai, gesinantys išpurslinta srove. Ir visa gelbėjimo įranga anksčiau buvo tik laužtuvas…“
Per tarnybos metus A. Kosčicui teko dirbti pamainos vadu, Operacijų vadovavimo dalies specialistu, komandos viršininko pavaduotoju… Jo nuomone, svarbiausia darbe neužriesti nosies, mokėti pabūti kito kailyje, nesusireikšminti ir negalvoti tik apie save.
„Kai skleidi gerą energiją, atsilyginama tuo pačiu. Mano akimis, geriausias garbės kodeksas – žmogiškumas. Kai kitame žmoguje ieškai gerų bruožų, juos ir randi. Tiek gyvenime, tiek darbe tinka tos pačios taisyklės kaip ir gesinant gaisrus. Svarbu nepanikuoti, nes tada dažniausiai priimami blogi sprendimai, nekelti balso, nes gali įskaudinti kitus. Kai nesurandi su žmonėmis bendros kalbos, nebūna ir rezultatų“, – mano jis.
Per pastaruosius tarnybos metus, pasak jo, pasikeitė ne tik gaisrinė technika ir įranga, bet ir ugniagesių buities sąlygos. Tik ugnis liko ta pati. Dabar gaisruose ir žūstama dukart rečiau nei prieš dvidešimt metų. Nors komandos viršininkas ir pasidžiaugia, kad pamažu keičiasi gyventojų požiūris į gaisrų prevenciją, bet, deja, ne taip greitai kaip ugniagesiams norėtųsi: „Stebina, kai namuose matai televizorių per visą sieną, o čia pat neremontuota krosnis, šalia šiukšlės, prikrauta drabužių ir daiktų, žaidžia vaikai, bet dūmų detektoriaus nėra...“ Jis apgailestaudamas sako, kad skaudžias gaisrų pasekmes žmonės suvokia, kai praranda gaisruose artimuosius, kai netenka namų.
Ta akistata su praradimais ir netektimis, jo nuomone, ugniagesius gelbėtojus, kaip ir jį patį, išmokė vertinti gyvenimą ir branginti artimuosius. Paklaustas, iš kur semiasi stiprybės, sako, kad jos suteikia šeima: „Didelė laimė ją turėti, žinoti, kad esi laukiamas. Auginame dvi dukras, jos abi dalyvavo jaunųjų ugniagesių veikloje. Stiprybės įkvepia ir komanda, kurioje dirbu. Kiekvienam iš mūsų labai svarbu jausti, kad esi reikalingas“, – teigia A. Kosčicas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje bus pagerbtos Černobylio atominės elektrinės avarijos aukos
Vilniuje, Sapiegų parke, penktadienį bus pagerbtos Černobylio atominės elektrinės avarijos aukos. ...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Pristatomi Mamuto parko projektiniai pasiūlymai: laukiama gyventojų nuomonės
Visuomenei pristatomi Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorijos su prieigomis tvarkymo projektiniai pasiūlymai. Vadinamasis Mamuto parkas ves paskutinio ledynmečio pėdsakais ir pasiūlys ramų poilsį gamtos apsuptyje. ...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
G. Nausėda įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybos reikmėms: mano nuomone, tai – geriausias kelias13
Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis, jog pelno mokestis gynybos reikmėms galėtų būti didinamas papildomais 2 procentiniais punktais. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai25
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...